Mūsų slaugytojų atsiliepimai

Per agentūrą Hausengel dirbu nuo 2009 metų Tiesa, vienus metus dariau pertrauką. Kai nusprendžiau vykti dirbti į užsienį, mano sūnus internete ieškojo patikimų tarpininkų, kad galėčiau dirbti saugiai ir legaliai. Surado Hausengel kontaktus, na o aš susisiekiau su konsultante ir taip pradėjau bendradarbiavimą.

Kaip ir daugelį moterų, pasirinkusių slaugos sritį, mane į šį darbą atvedė gyvenimo aplinkybės. Tam tikru gyvenimo etapu netekau darbo, todėl teko ieškoti kitų galimybių užsidirbti. Esu įgijusi virėjos specialybę, tačiau tuo metu Lietuvoje buvo sudėtinga rasti gerai apmokamą darbą pagal profesiją. Dėl šios priežasties vykti į Vokietiją slaugyti senjorų mane pirmiausia paskatino galimybė užsidirbti. Tačiau ne mažiau svarbus buvo ir noras geriau pažinti Vokietiją – pamatyti, kaip gyvena vokiečių šeimos, susipažinti su jų kasdieniais įpročiais, kultūra ir gyvenimo būdu.

Hausengel – tai vardas, kuris man pirmiausiai siejasi su stabilumu, patikimumu ir pagarba žmogui. Šiandien, kai žmonėms taip svarbus saugumas, Hausengel išlieka patikimu partneriu tiek šeimoms, tiek slaugos specialistams. Man ši įmonė reiškia pagarbą, kuri ateina su laiku ir kuria galima pasitikėti.

Prieš pradėdama dirbti slaugytoja Vokietijoje, turėjau nuosavą verslą Lietuvoje, bet ne viskas klostėsi sklandžiai, tad reikėjo ieškoti kitų uždarbio galimybių. 2016 metais balandžio mėnesį pirmą kartą išvažiavau padirbėti privačiai: be vokiečių kalbos, be patirties. Tiesa, galėjau susikalbėti anglų kalba. Pirmoji darbo vieta pasitaikė ne iš lengvųjų, bet išbuvau sutartus du mėnesius. Kai grįžau į Lietuvą, maniau, kad slaugytojos darbas tikrai ne man.

Per agentūrą Hausengel dirbu nuo 2008 metų. O 2026 metų gegužės mėnesį sueis 25-eri metai, kai dirbu slaugos srityje Vokietijoje. Apie šią įmonę sužinojau atsitiktinai, grįžtant iš darbo Vokietijoje į Lietuvą, kai mikroautobuse viena moteris rekomendavo, nes ji jau dirbo per Hausengel ir galėjo suteikti daug informacijos apie bendradarbiavimo sąlygas.

Dabar su šypsena galiu prisiminti savo 50-ąjį gimtadienį, kai jo proga man man padovanojo lagamino formos tortą su užrašytais žodžiais „Alpės“, „Amerika“ (ten jau buvau keliavusi) bei tarsi nurodyta kita kryptis – „Vokietija“. O kodėl gi ne? Matyt, taip ir buvo viskas nulemta, kad likimo keliai nuvedė būtent į šią šalį.