<
Schliessen
Schliessen

Emocinė sveikata ir pagalba sau

Dažnai savo gyvenimo šeimininkais tampame ne mes patys, o mūsų emocijos. Daugiau kaip 40 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad dėl koronaviruso pandemijos ir įvesto karantino jų emocinė sveikata pablogėjo, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa.

Ar žinojote, kad emocinė sveikata yra tiek fizinės sveikatos priežastis, tiek pasekmė? Specialistai teigia, kad neretai mūsų neigiamos emocijos iššaukia fizinius negalavimus, pavyzdžiui, įtampa – migreninius skausmus, ir priešingai - jausdami skausmą retai kada jaučiamės laimingi. Mūsų mintys yra tiesiogiai susijusios su kūnu. Ne išimtis ir stresas. Hormonas kortizolis, kuris tiesiogiai susijęs su stresu, yra tiesiogiai susijęs su sveikatos problemomis. Nuo to, kiek stresuojame, priklauso, kiek mūsų kraujyje jo išsiskirs. Per didelis šio hormono kiekis silpnina imuninę sistemą, įtakoja mūsų gebėjimą mokytis, sunkiai įsimename faktus. Nuolatinis stresas veikia mūsų emocinę būklę, ko pasekoje dažnai emocijos tampa nestabilios, apninka liūdesys, dažnai jaučiama agresija, kankina nerimas.

EMOCINĖ SVEIKATA IR PAGALBA SAU

Mes visi esame veikiami išorinių veiksnių, kurie trikdo mūsų pusiausvyrą ir sukelia stresą. Ir tai taikoma ne tik koronaviruso pandemijos laikotarpiui. Todėl yra labai svarbu saugoti savo psichinę sveikatą: išmokti atpažinti savo emocines būsenas ir tikslingai spręsti problemas, kad būtų išsaugota psichologinė pusiausvyra. Tai ypač pasakytina apie slaugytojams, nes būtent jie kaip profesionali pagalba turėtų prisidėti prie slaugomų asmenų geros savijautos išsaugojimo, vis gi pirmiausiai nepamirštant savęs.

Kai kurie specialistų patarimai yra tikrai gana paprasti, tačiau jie gali gerokai palengvinti mūsų kasdienybę ir asmeninį požiūrį į kasdienines situacijas.

  • Jausmų išsakymas. Gebėjimas pasidalinti savo jausmais padeda išsaugoti gerą psichinę sveikatą, ypač sunkiu gyvenimo metu. Juk savo jausmų išsakymas nėra silpnumo ženklas. Tai yra dvejopas procesas, nes kai atsiveriame, tuo pačiu metu paskatiname atsiverti ir kitus. 
  • Fizinis aktyvumas. Ekspertų teigimu, fizinio aktyvumo metu smegenys išskiria chemines medžiagas, kurios padeda žmogui jaustis gerai. Reguliarus sportavimas ir aktyvus gyvenimo būdas didina pasitikėjimą savimi, padeda koncentracijai, miegui, išvaizdai bei gerai savijautai. Sportavimas nebūtinai reiškia ėjimą į sporto klubą. Pasivaikščiojimai, sodininkystė ar net namų ruošos darbai palaiko jūsų aktyvumą. Specialistai pataria, kad suaugęs žmogus turi būti fiziškai aktyvus bent 30 minučių per dieną, penkias dienas per savaitę.
  • Taisyklinga mityba. Daug kalbama apie ryšį tarp mūsų suvartojamo maisto ir mūsų savijautos. Mūsų smegenims, kaip ir kitiems kūno organams, reikia įvairių maistinių medžiagų, kad būtų palaikomas optimalus funkcionavimas. Mityba, kuri yra sveika jūsų kūnui, taip pat yra sveika ir jūsų psichinei sveikatai.
  • Saikingas alkoholio vartojimas. Manoma, kad išgėrus alkoholio žmogus pakelia sau nuotaiką. Tačiau ne retai geriama, siekiant prislopinti liūdesį ar baime, tačiau gėrimas suteikia tik trumpalaikį efektą, o pasibaigus alkoholio poveikiui, žmogus jaučiasi blogiau nei prieš tai. Alkoholis neišsprendžia problemų, o jas sukuria. Tik saikingas, mažo kiekio alkoholio vartojimas nėra žalingas ir neveda prie didesnių problemų.
  • Asmeniniai ryšiai. Stiprus ryšys su šeimos nariais ir artimais draugais gali padėti susidoroti su stresu. Šeima ir draugai padeda jaustis mylimais ir reikalingais. Pastaruoju metu bendravimas su artimaisiais yra gerokai apribotas, tačiau kartu tai atveria naujas bendravimo galimybes, nes bendrauti galime įvairiomis šiuolaikinėmis priemonėmis. Taip pat labai svarbu bendrauti ne tik aktualiomis šiai dienai temomis, tačiau net šiek tiek atsiriboti nuo neigiamos informacijos, liečiant kitas pokalbių temas.
  • Pagalbos grupės/linijos. Jei jūsų gyvenime pernelyg didelis krūvis ir jūs jaučiatės, jog nebegalite su juo susitvarkyti, kreipkitės pagalbos. Yra nemažai pagalbos telefonu linijų, kurios teikia skubią ir profesionalią pagalbą visą parą.
  • Pagalba kitiems asmenims. Padėjimas kitiems padeda mums jaustis reikalingiems ir vertinamiems. Šiuo atveju galima kalbėti net apie naminį gyvūnėlį. Emocinis ryšys tarp jūsų ir jūsų gyvūnėlio gali būti tvirtas kaip ir ryšys tarp kito žmogaus.
  • Planavimas. Planuokite savo dieną ar savaitę. Tokiu būdu galima išvengti bejėgiškumo, netikrumo jausmo, stresinių situacijų. Planuojamų atlikti ir jau pažymėtų atliktų darbų sąrašas puikiai įprasmina Jūsų laiką.
  • Dienos struktūra. Labai svarbu laikytis darbo ir poilsio režimo, o miego trukmė turėtų būti ne trumpesnė nei 7-8 valandos.
  • Informacijos patikimumas. Ypatingai šiuo nelengvu metu mus pasiekia gausybė informacijos, kuri, deja, ne visada yra teisinga. Pakankamai dažnai sklinda įvairaus pobūdžio dezinformacija, kuri gali dar labiau kelti neigiamas emocijas. Yra labai svarbu atsirinkti patikimus informacijos šaltinius, skirti laiko gautos informacijos patikrinimui bei blaiviam vertinimui.
     

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) bei ekspertais parengė svetainę, kurioje gyventojai gali rasti visą aktualią, patikimą informaciją apie emocinę sveikatą bei prieinamos pagalbos galimybes koronaviruso (COVID-19) metu. Svetainė www.pagalbasau.lt gyvuos ir pasibaigus koronaviruso pandemijai, bus nuolat atnaujinama ir papildoma. Praėjusiais metais startavo vieninga nacionalinė emocinės paramos telefonu linija 1809, o dabar turime galimybę naudotis ir vieninga platforma www.pagalbasau.lt, kur gyventojai patogiai, vienoje vietoje gali rasti rekomendacijas, kaip palaikyti gerą emocinę būseną koronaviruso pandemijos metu, kur ir kokios pagalbos kreiptis.

Taigi, turėtume dėti patys pastangų, kad emocijos netaptų mūsų gyvenimo šeimininku. Mūsų Hausengel konsultantės taip pat yra pasirengusios padėti iškilus klausimams ar esant sunkiai situacijai. Tikime, kad paprasti ir maži žingsneliai gali keisti mūsų kasdienybę!