1. Skirkite prižiūrimam žmogui individualų dėmesį
Visi senjorai turi savo asmeninę istoriją, savo patirtis, problemas ir poreikius. Tačiau viena yra bendra visiems: kiekvienam žmogui reikia dėmesio ir ryšio su kitais žmonėmis. Reikėtų atrasti savitą priėjimą prie prižiūrimo žmogaus ir parodyti daug jautrumo ir empatijos tose srityse, kurios gali būti žmogui skausmingos. Kuo geriau prižiūrintis asmuo pažįsta senjorą, tuo lengviau jam suteikti reikiamą pagalbą ar pakelti jam nuotaiką.
2. Neleiskite, kad bendravimo iššūkiai Jus išgąsdintų
Prižiūrimo žmogaus sveikatos sutrikimai, tokie kaip klausos ir kalbos sutrikimai ar susilpnėjusi atmintis, gali stipriai įtakoti Jūsų pokalbių kokybę. Kartais tam yra ir psichologinis pagrindas: nenorą bendrauti dažnai lemia senyvo amžiaus žmogaus baimės, vienatvė arba nuotaikų kaita. Kalbos barjeras taip pat gali apsunkinti bendravimą. Raktas į visavertį susikalbėjimą yra tik kantrybė. Reikėtų suteikti prižiūrimam žmogui tiek laiko, kiek jam reikia, kad atsirastų pasitikėjimas slaugytoju ir natūralus noras kalbėtis.
3. Atkreipkite dėmesį į išsireiškimus ir pasikeitusį toną
Pokalbiuose su slaugomu žmogumi svarbu kalbėti lėtai ir aiškiai, išlaikant ramų ir draugišką balso toną. Tikslinga vartoti trumpus, paprastus sakinius ir vengti sudėtingų sakinio konstrukcijų, kad senjoras galėtų lengviau suprasti, ką slaugytojas nori jam pasakyti. Reikėtų vengti situacijų, kai kalbantis senjoras yra pertraukiamas arba jo sakinys užbaigiamas neleidus jam išsakyti minties. Svarbu suteikti pakankamai laiko atsakymui ir neskubinti žmogaus. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad senjorai kartais gali kelis kartus kartoti tuos pačius klausimus. Tai ypač būdinga demencija sergantiems žmonėms.
Pokalbių temos gali būti labai įvairios. Jos gali būti susijusios su kasdieniais ir neutraliais dalykais, pavyzdžiui, savijauta, maistu, pomėgiais ar oru. Su slaugomu žmogumi taip pat galima kalbėtis apie jo prisiminimus ar jaunystę. Tačiau reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad žmogus gali nenorėti apie tai kalbėti.
4. Įsiklausykite ir reaguokite
Raktas į malonų ir sklandų pokalbį – aktyvus klausymasis, prisitaikymas prie žmogaus kalbėjimo tempo ir, kai reikia, paprastų bei aiškių formuluočių vartojimas. Ne mažiau dėmesio slaugytojas turėtų skirti ir prižiūrimo žmogaus kūno kalbai. Kiekvienas žmogus, o ypač senjoras, yra savitas, todėl supratingumas ir empatija čia atlieka itin svarbų vaidmenį.
Dažnai tikslinga įsitikinti, ar prižiūrimas žmogus teisingai suprato tai, kas jam sakoma, ypač kai kalbama apie kasdienes užduotis ar svarbius susitarimus. Ramus balso tonas, akių kontaktas ir įsiklausymas padeda kurti pasitikėjimu grįstą bendravimą ir leidžia slaugomam žmogui jaustis išklausytam bei išgirstam.
