Iš giminingų kalbų į vokiečių kalbą labiausiai panaši yra idiš ir olandų kalbos. Austriškas vokiečių kalbos dialektas labai panašus į besarabijos hebrajų kalbą. Plačiai paplitusi legenda, kad XVIII amžiuje vokiečių kalba galėjo tapti Jungtinių Amerikos Valstijų oficialia kalba. Teigiama, kad balsavimo metu anglų kalba laimėjo tik vieno balso persvara. Kiti šaltiniai teigia, kad tai buvo tik pasiūlymas ir jokio balsavimo nebuvo. Pirmoji spausdinta knyga pasaulyje buvo vokiečių kalba. 1455 Johanas Gutenbergas, spausdinimo mašinos išradėjas, atspausdino Bibliją vokiečių kalba, kurioje buvo 42 puslapiai. Dabar vokiečių kalba spausdinama kas dešimta knyga pasaulyje. Vokiečių kalba yra plačiai vartojama internete. Apie 6,9% interneto vartotojų kalba vokiečių kalba ir 12% paieškos sistema ,,Google'' užklausų yra vokiečių kalba.
Kaip jau žinome, vokiečių kalboje vartojama lotyniška abėcėlė. Šalia 26 įprastinių raidžių vokiečiai turi tris balsius su umliautu (ä, ö ir ü) ir escetą - raidę ß. Būtent dėl balsių su umliautais ir kitų tam tikrų ortografinių bruožų vokiškus tekstus yra lengva atpažinti. Beje, vokiečių kalba yra vienintelė pasaulyje plačiai vartojama kalba, kurioje visi daiktavardžiai rašomi iš didžiosios raidės. Be to, jai yra būdingi gana ilgi žodžiai, sudaryti iš kelių žodžių. Būtent dėl galimybės jungti keletą žodžių į vieną, vokiečių kalba teoriškai turi begalines žodyno galimybes. Ilgiausią vokišką žodį, kuris yra registruotas Gineso rekordų knygoje, sudaro net 79 raidės:
Donaudampfschifffahrtselektrizitätenhauptbetriebswerkbauunterbeamtengesellschaft
Tiesa, įrodymų, kad tokia bendrovė tikrai egzistavo, nėra. Tikriausiai, tai yra žodžių žaismo pagrindu dirbtinai sukurtas žodis, bet remiantis vokiečių žodžių darybos dėsniais jis yra visiškai įmanomas. Ilgiausias daugiažodis skaitvardis yra - 777 777, Siebenhundertsiebenundsiebzigtausendsiebenhundertsiebenundsiebzigster.
Manoma, kad vokiečių kalboje yra apie 5,3 milijono žodžių, ir ši tendencija kyla. Tačiau trečdalis žodžių atsiradę per pastaruosius 100 metų. Toks žodžių kiekis yra praktiškai aštuonis kartus didesnis nei vartojama anglų kalboje. Tačiau kasdienėje kalboje vartojama kur kas mažiau žodžių. Tik maždaug 12 000 - 16 000 žodžių galima priskirti aktyviam vieno žmogaus, kalbančio vokiškai, žodynui. Be to, apie 3500 žodžių yra svetimi žodžiai.
Daiktavardžiai vokiečių kalboje skirstomi į tris gimines: vyriškąją (Maskulinum), moteriškąją (Femininum) ir niekatrąją (Neutrum). Taigi, mokantis naujus daiktavardžius, juos būtina išmokti su atitinkamos giminės artikeliu: der, die, das. Visgi, tai nėra paprasta, nes ne visada yra aišku kodėl vienas ar kitas daiktavardis priskiriamas kažkuriai giminei. Taip ir lieka neaišku kodėl "der Teller" - lėkštė, "der Löffel" - šaukštas, bet "die Gabel" (šakutė) ir "das Messer" (peilis)?!
Kalbant apie daiktavardžių linksniavimą, įdomu, kad linksnių ne tiek daug, kaip lietuvių kalboje: vokiečių kalboje jų tik keturi. Lietuvių kalboje esantis įnagininkas ir vietininkas vokiečių, kaip ir anglų, kalboje išreiškiami su tam tikru prielinksniu ir to prielinksnio valdomu linksniu.
Ir pabaigai! Vokiečių kalboje yra viena iš labiausiai sudėtingų atsisveikinimo sistemų:
bis gleich! - jeigu pasimatysite ne vėliau kaip po valandos ar dviejų;
bis später! - jei šiandien dar pasimatysite; bis Heute Abend! - iki vakaro!
bis Heute / Morgen Mittag! - iki šiandienos/rytojau pietų!
bis Morgen früh! - iki kito ryto!
bis bald! - jeigu jūsų kito pasimatymo laikas dar nesutartas, ir numatoma susitikti ne per atėjančias keletą dienų
bis demnächst! - jeigu jūsų kito pasimatymo laikas dar nesutartas, tačiau numatoma susitikti per artėjančias keletą dienų
ir, žinoma Auf Wiedersehen! Tschüß! - iki pasimatymo/iki!