Visame pasaulyje žmonės namuose augina įvairiausius gyvūnus, kuriuos pasirenka pagal savo gyvenimo būdą, charakterį, o galbūt užpildant jaučiamą vienatvę bei bendravimo poreikį. Kaip žmogui, taip ir gyvūnui reikia dėmesio, bendravimo, rūpesčio, meilės bei globos. Todėl gyvūnų terapija, kaip svarbi sudedamoji kompleksinio sveikatos gerinimo dalis, tampa vis dažniau taikoma visame pasaulyje. Gyvūnų terapijoje pasitarnauja įvairūs gyvūnai, tačiau dažniausiai girdime apie šunų, žirgų, kačių ar delfinų terapiją. Kaip rodo tyrimai, tokia terapija gali sumažinti nerimą, depresiją, nuovargį ir net skausmą. Kalbant apie senyvo amžiaus žmones, ji ypač naudinga žmonėms, kurie ilgą laiką gyvena slaugos įstaigose. Pavyzdžiui, Vokietijos Berlyno „Mana Wedell Tagespflege“ senelių globos namų gyventojus ramina ir gydo alpakos. Gydymo tikslais specialistai gali individualiai dirbti pavyzdžiui su insultą patyrusiais žmonėmis, kurie turi iš naujo mokytis kalbėti, lavinti motorikos funkcijas. Tokiais atvejais puikiai tinka šuo pagalbininkas. Bendravimas su gyvūnu skatina teigiamus prisiminimus, žmonėms malonu prisiminti savo turėtus augintinius ir apie juos pasikalbėti, o tai gerina psichologinę būseną.
Terapijos tikslais gyvūnai pasitarnauja, siekiant tam tikrų konkrečių tikslų:
- Fiziologinių funkcijų normalizavimas. Ištirta, kad bendraujant su gyvūnais sumažėja streso lygis, normalizuojasi širdies ritmas ir net kraujospūdis. Galima sakyti, kad gyvūnai – patys geriausi psichologai. Jie jaučia žmogaus nuotaikas bei išgyvenimus, todėl esant reikalui moka ir pradžiuginti, ir pabūti tyliai, su savimi. Priklausomai nuo gyvūno, šis gali Jus paskatinti daugiau judėti.
- Kompetencijos stiprinimas. Ne paslaptis, kad besirūpindamas silpnesniu gyvūnu, žmogus pasijaučia esantis stiprus, geras, atsakingas. Įsigyjant augintinį, šeimininkams atitenka ir įsipareigojimai, ir didelė atsakomybė už gyvūną, kuris atiduoda visą savo meilę ir ištikimybę.
- Savirealizacija. Tai labai svarbus žmogaus poreikis ir siekis realizuoti savo vidinį potencialą, būti reikalingu kitiems.
- Bendravimo poreikis. Tai labai svarbu vienišiems ar turintiems bendravimo problemų žmonėms, kurie su gyvūnu gali lengviau užmegzti kontaktą nei su artimaisiais. Naminiai gyvūnai suteikia tam tikrą ramybę, prisideda prie namų jaukumo.
- Psichoterapinė priemonė. Bendravimas su gyvūnais gali palengvinti ir žmogaus tarpasmeninius santykius bei padeda keistis jo asmenybei. Augintiniai moka pralinksminti, priverčia nusijuokti, išmoko kantrybės ir primena, ką reiškia tikrasis švelnumas bei draugystė.
Gyvūnai daro poveikį kiekvienam, pradedant jų stebėjimu, tiek buvimu su jais, ir baigiant laikymu namuose. Neretai ir į Hausengel besikreipiančių šeimų namuose yra laikomi augintiniai. Ir nors kai kuriems slaugytojams naminiai gyvūnai asocijuojasi su netvarka namuose ir papildomu darbu, vis gi daugelis pripažįsta, kad tai yra nuotaiką keliantis ir jaukumą namuose kuriantis šeimos narys. Nepamirškime, kad naminio gyvūno buvimas šalia yra naudingas tiek slaugomam asmeniui, tiek ir slaugytojui, juk tai puiki priežastis išeiti pasivaikščioti, smagiai pasikalbėti ar trumpam atsitraukti nuo vien su slauga susijusių pareigų.
„Būna toks laikas, kai norisi tylos su gyvūnais, kad pailsėtume nuo žmonių“
(Sylvia Rassloff).
