Pastaruoju metu visas pasaulio dėmesys yra nuolat kaustomas vienokių ar kitokių sudėtingų situacijų, kurios paliečia kiekvieną iš mūsų. Daugiau kaip du metus visų dėmesys buvo sutelktas į informacijos šaltinius apie koronaviruso COVID-19 plitimą įvairiose šalyse ir bauginančią statistiką: vis didėjantį izoliuotų, stebimų, užsikrėtusių ir mirusių žmonių skaičių. Šiek tiek atslūgus viruso keliamai grėsmei, vasario pabaigoje pasaulį sudrebino įvykiai Ukrainoje. Informacijos daug spaudoje, internete, televizijos laidose, taip pat plati žmonių informacijos plitimo forma – „iš lūpų į lūpas“. Visi mes esame skirtingi, todėl ir įvykių bei informacijos suvokimas yra skirtingas: vienus informacija veikia, tačiau sveikatai žalos nedaro, kitus ji gali veikti labai stipriai ir žmogaus savijauta blogėja.
Daugeliui šiuo metu baisu ne tik dėl Ukrainoje žūstančių žmonių, bet neramu ir dėl to, kas gali nutikti mums. Natūralu, kad kyla įvairių klausimų: ar kiti būsime mes? Ką daryti? Kaip elgtis tokiomis aplinkybėmis? Psichologai šiuo atžvilgiu yra daugmaž vieningi: nuolatinis naujienų stebėjimas nepadeda! Matyt, reikėtų sau pasakyti, kad žinias išklausysiu tik tam tikru laiku – juk per kelias valandas tikriausiai neįvyks nieko lemiamo, o jei ir įvyks, nieko nenutiks, jei apie tai sužinosiu vėliau.
Šio karo tikslas yra ne tik žudyti, bet ir bauginti, skleisti paniką. Todėl labai svarbu tai panikai nepasiduoti. Specialistai įvardija keletą mūsų reakcijų etapų: Krizės metu dažniausiai pirmiausia atsiranda neigimas, po to – derybos, tada – pyktis, galiausiai – susitaikymas.
Padėti sau, anot psichologų, galime bandydami nekurti katastrofinių scenarijų, stengdamiesi sugrąžinti save ir artimuosius, draugus į dabartį. Geriausia, ką galime padaryti, dirbti, rūpintis savimi, artimaisiais. Nepamirškime klausytis tikrų specialistų nuomonių ir tik tuomet daryti išvadas. Šiomis sudėtingomis aplinkybėmis savotiška savipagalbos priemone gali būti dalyvavimas įvairiose palaikymo akcijose: Galime aukoti pinigų nuo karo kenčiančiai Ukrainai, tapti savanoriais maisto bei daiktų rūšiavimo centruose ir taip prisidėti darydami kitus gerus darbus. Ne retai ir iš mūsų slaugytojų girdime nuogąstavimų dėl neaiškios situacijos bei ateities perspektyvų. Kai kurie labai atvirai prisipažįsta jaučiantys didžiulį nerimą ir psichologinę įtampą. Tačiau, kaip ir rekomenduoja specialistai, mes raginame nepamiršti ir paprasto kasdienio gyvenimo, kiek tik tai įmanoma: darbo, laisvalaikio, rūpinimosi šeima ir savimi.
Streso gyvenime neįmanoma išvengti, nes niekas negali mūsų apsaugoti nuo nemalonių, jaudulį keliančių įvykių, įtampos ir pavojų. Kritiškai mąstančio asmens išskirtinumas tas, kad juo neįmanoma manipuliuoti. Tai itin aktualu šiuo metu, kai netikros naujienos, manipuliacijos bei propaganda mus pasiekia taip dažnai. Gebėjimas analizuoti naujienas, atskirti faktus nuo nuomonių ir prielaidų leidžia kur kas objektyviau suvokti mus supantį pasaulį, priimti tinkamus sprendimus ir nepasiduoti kylančioms nerimastingoms emocijoms. Reikiamos informacijos ieškokite patikimuose šaltiniuose ir kritiškai vertinkite jus pasiekiančias naujienas.
Ir tai, kas svarbiausia: Sveikai maitinkimės, džiaukimės saulės šviesa, draugyste, mokėkime atsipalaiduoti, matykime gerus darbus, gerai pailsėkime – džiaukimės gyvenimu!
