SVEIKAS SENĖJIMAS

Niekas nenori mirti jaunas, bet niekas nenori ir pasenti. Paradoksali, bet labai taikli mintis. Pastaraisiais dešimtmečiais Europoje išryškėjo sparčios gyventojų senėjimo tendencijos, kurias daugiausiai lemia mažas gimstamumas ir ilgėjanti gyvenimo trukmė. Manoma, kad iki 2060 metų dvigubai padidės 65 ir vyresnių žmonių skaičius darbingo amžiaus žmonių atžvilgiu, todėl sudaryti sąlygas oriam, sveikam ir aktyviam gyventojų senėjimui yra kiekvienos valstybės prioritetinis uždavinys.

Europos Sąjungos statistikos tarnyba (Eurostat) ir Pasaulio sveikatos organizacija pagyvenusiais asmenimis siūlo laikyti 65 metų amžiaus sulaukusius gyventojus. Jungtinės Tautos pagyvenusį amžių apibrėžia kaip amžių per 60 metų. Lietuvoje vyresnių žmonių tikslinei grupei, kuriai nukreipta sveikos gyvensenos ir kitos profilaktinės sveikatos priežiūros paslaugų plėtra, yra laikomi 60 metų ir vyresni asmenys. Menkėjantis socialinis statusas, mažėjančios pajamos, silpstanti sveikata, ribotos funkcinės galimybės – tai pokyčiai, kurie lydi dažną senyvo amžiaus žmogų. Ne kiekvienas gali susidoroti su neišvengiamais iššūkiais, prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų.

SVEIKAS SENĖJIMAS

Pasaulio sveikatos organizacija sąvoką „sveikas senėjimas“ apibrėžia kaip funkcinio pajėgumo, užtikrinančio gerovę vyresniame amžiuje, ugdymo ir palaikymo procesą. Funkcinis pajėgumas suprantamas kaip gebėjimas asmeniui atlikti jam vertingą veiklą: tenkinti pagrindinius poreikius, mokytis, tobulėti ir priimti sprendimus, turėti galimybę judėti, kurti ir palaikyti santykius, būti naudingam visuomenei.

Senatvinio silpnumo sindromas

Senatvinio silpnumo sindromas dažnai yra neteisingai suprantamas kaip įprasto senėjimo proceso dalis. Senatvinio silpnumo sindromo sąvoka yra palyginus nauja, atsiradusi paskutiniame 20-ojo amžiaus ketvirtyje. Yra priimta vadovautis 2015 m. Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimu, kad „senatvinio silpnumo sindromas yra progresuojantis su senėjimu susijęs fiziologinių sistemų išsekimas, dėl kurio sumenksta fizinio pajėgumo rezervai, kas sukelia ypač didelį jautrumą stresoriams ir padidina įvairių neigiamų sveikatos padarinių riziką“.

Vienas iš pagrindinių veiksnių, nulemiančių senatvinio silpnumo sindromą, yra raumenų masės mažėjimas, kurį sukelia biologinis senėjimas arba sarkopenija. Po 50 metų amžiaus, raumenų masė kasmet sumažėja apie 1-2 proc. Dėl to silpnėja ir raumenų jėga. Daugiau kaip 75 proc. šio sindromo kamuojamų žmonių jaučia energijos trūkumą, negali rankomis pakelti net 5 kg svorio ir yra mažai aktyvūs. Dėmesį reikėtų atkreipti į sumažėjusią plaštakos griebimo jėgą, sumažėjusį ėjimo greitį, mažą fizinį aktyvumą. Taip pat į nuolatinį nuovargio jausmą ar per paskutinius metus neplanuotai prarastą daugiau nei 4 kg kūno svorį. Pagrindinės priemonės, norint išvengti senatvinio silpnumo sindromo arba sustabdyti jo progresavimą, yra fiziniai pratimai, visavertė mityba ir vitaminas D. Jau seniai įrodyta, kad fizinis aktyvumas pagerina žmogaus savijautą, atitolina amžiaus sukeltas raumenų masės ir jėgos sumažėjimą. Taip pat mažėja griuvimų rizika, negalios, depresijos, daugelio kitų lėtinių ligų rizika, pagerėja nuotaika, miegas ir pažintinės funkcijos.

Prieš dvejus metus prasidėjo projektas „Advantage“, kuriame dalyvauja įvairios Europos Sąjungos šalys. Projekto metu formuojama bendra senatvinio silpnumo sindromo prevencijos samprata, teikiant sveikatos ir socialinės priežiūros paslaugas. Ja remiantis valstybės narės taikys bendrus diagnostikos ir gydymo principus vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems yra nustatytas senatvinio silpnumo sindromas ar tiems, kuriems gali išsivystyti šis negalavimas.

Senėjimas ir fizinis aktyvumas

Vienas iš sėkmingo senėjimo komponentų yra fizinė sveikata. Įrodyta, kad fizinė veikla turi teigiamą poveikį asmens psichinei sveikatai, užkerta kelią lėtinių ligų atsiradimui ir mažina jų padarinius, stiprina bendrą sveikatą ir funkcionavimą. Fizinis aktyvumas visapusiškai gerina sveikatą: skatina pagyvenusius žmones bendrauti, savanoriauti, padeda susirasti draugų ir didina bendrumo jausmą, taip pat teigiamai veikia ilgalaikę ir trumpalaikę atmintį, suvokimą, nuotaiką, savivertę, savarankiškumą, padeda išvengti arba pavėlinti širdies ir kraujagyslių ligų, depresijos, diabeto ir kitų ligų atsiradimą; tinkamai pritaikyta ir poreikius atitinkanti veikla teigiamai veikia pagyvenusių žmonių fizinį pajėgumą, gerina pusiausvyrą ir funkcines galimybes. Fiziškai aktyvūs vyresnio amžiaus žmonės pasižymi geresne psichosocialine sveikata, geresniu funkcionalumu bei aukštesne saviverte. Tuo tarpu fiziškai neaktyviems asmenims atsiranda du kartus didesnė tikimybė patirti funkcinius suvaržymus ir nepasitenkinimą gyvenimu. Be to, dėl fizinio pasyvumo didėja rizika atsirasti nutukimui, antsvoriui, cukriniam diabetui ir vėžiui. Todėl vyresnio amžiaus žmonių fizinis aktyvinimas yra viena svarbiausių priemonių, siekiant vyresnio amžiaus žmonių oraus senėjimo.

Išskirtini keturi veiksniai, turintys įtakos vyresnio amžiaus asmenų fiziniam aktyvumui. Visų pirma tai fiziologiniai veiksniai. Manoma, kad nuo 30 metų žmogus pradeda sąlyginai senti, mažėja širdies darbingumas, retėja kapiliarų tinklas ir nyksta raumenų masė. Žinoma, kiekvienam asmeniui senėjimas vyksta skirtingai,
tai lemia paveldimumas, aplinkos veiksniai ir pan. Tinkamas fizinis krūvis padeda padidinti raumenų jėgą ir ištvermę.

Svarbų vaidmenį atlieka psichologiniai veiksniai. Dažniausias fizinio aktyvumo ribojimo veiksnys yra motyvacijos stoka arba visiškas jos nebuvimas. Didelį poveikį turi pasitikėjimas savimi, savivertė, savo veiklos efektyvumo suvokimas, suvokimas apie savo paties gebėjimus. Baimė, depresija, stresas, negatyvumas, nesitikėjimas gyvenimo kokybės pagerėjimo, žinių stoka neigiamai veikia fizinį aktyvumą.

Ypač dažnai akcentuojami socialiniai veiksniai. Manoma, jog asmenys, stokojantys pinigų, gyvenantys skurde, turi didesnę tikimybę tapti fiziškai pasyvūs. Priklausymas žemesniam ekonominiam-socialiniam sluoksniui sąlygoja socialinių ryšių stoką, negatyvizmą ir psichologinę įtampą. Fizinį aktyvumą skatina aukštesnis išsilavinimas, geresnė ekonominė padėtis, šeimos, draugų ir kaimynų palaikymas, programų prieinamumas, švietimas ir informacija.

Aplinkos veiksniai suteikia saugumo. Asmeninis saugumas ir fizinės aplinkos pritaikymas (pėsčiųjų takai, dviračių takai, keliai, parkų gausa, policijos patruliavimas, tualetai, prausyklos, suoliukai,
apšvietimas ir pan.). Pritaikyta fizinė aplinka padeda gerinti fizinį aktyvumą.

Kaip atitolinti senatvę

Mokslininkai yra iškėlę daugybę teorijų, kodėl žmogaus organizmas pasensta, tačiau nei viena teorija viso proceso nepaaiškina iki galo. Mokslininkai tyrinėja gyvūnijos pasaulį, o ypač kai kurias ilgaamžių gyvūnų rūšis. Šiai ilgaamžių grupei priklauso vėžiai, moliuskai, vėžliai, krokodilai ir aligatoriai. Tokie gyvūnai yra biologiškai nemirtingi ir miršta tik dėl ligų, nelaimingų atsitikimų arba plėšrūnų. Visgi, bandymai su žmonėmis pradėti dar visai neseniai, todėl vaisto nuo senėjimo dar teks palaukti. Na, o kol vaistai, skirti sugrąžinti jaunystę, dar neišrasti, mokslininkai turi kelis tyrimais patvirtintus patarimus, kurie padės sulaukti ilgo amžiaus.

Organizmo sveikatai pagerinti yra ypač svarbi tinkama mityba, kurią sudaro daugybė daržovių ir vaisių, žuvys bei riešutai. Taip pat rekomenduojama su maistu vartoti aštrių čili pipirų, kuriuose esantis kapsicinas mažina kraujospūdį – dėl to mažėja insulto, širdies ligų bei demencijos tikimybė. Puiki fizinė veikla gali būti pasivaikščiojimas lauke – ne vien tik dėl mankštos, tačiau ir dėl vitamino D gamybos, kuris padeda mažinti depresijos simptomus ir pailgina gyvenimą net 33 procentais. Saulėtą dieną lauke užtenka pabūti vos nuo 15 iki 30 minučių tam, kad pasigamintų reikiamas vitamino D kiekis. Ir galiausiai, net pozityvus mąstymas bei tinkamas elgesys padeda mums gyventi ilgiau. Ištyrus 9000 žmonių, kuriems buvo virš 60 metų, nustatyta, jog tie, kurie gyvenime jautė svarbų tikslą, turėjo 30 procentų mažesnę tikimybę mirti per ateinančius 8 metus. Taip pat žmonės, kurie turi reikšmingas draugystes bei yra paslaugūs ir palaikantys, gyveno ilgesnį gyvenimą nei kiti.

Taigi, senėjimas yra įdomus ir paslaptingas procesas. Slaugos ir priežiūros srityje dirbantys slaugytojai su juo susiduria kasdien, todėl gali geriausiai įvertinti visus jo aspektus. Vis gi, visos minėtos priemonės senėjimui atitolinti yra aktualios ne tik vyresniame amžiuje. Bendra fizinė veikla kartu su prižiūrimu asmeniu, tinkama mityba ar pozityvumas kasdieninėse situacijose, gali ne tik pagerinti slaugomo žmogaus būklę bei tarpusavio santykį su juo, tačiau tuo pačiu teigiamai veikia ir paties slaugytojo fizinę bei psichologinę būklę. Senatvė – tai dar viena galimybė atrasti save iš naujo, daryti tai, ko negalėjai anksčiau ir taip pasijusti laimingam (psichologė Jurga Dapkevičienė).

Hausengel aktualijos
Čia rasite visus Hausengel pranešimus tokiomis temomis kaip slauga ir priežiūra, o taip pat patarimų ir įdomybių
Visos naujienos

Kai serga kūnas, serga ir siela! Pagalba sergančiajam

Kiekviena liga turi ir savo psichologinę pusę. Liga nėra procesas, kurį ligonis gali stebėti iš šalies. Žmogus yra kūno ir sielos visuma, todėl bet kuri liga liečia visą žmogaus esybę.

Šiuolaikinės...

Hausengel rekomendacijų loterija

2021 metų spalio 1 dieną prasideda mūsų Hausengel rekomendacijų loterija. Tai reiškia, kad Jūs galite dar daugiau laimėti, jei rekomenduosite Hausengel laikotarpyje tarp 2021 m. spalio 1 dienos ir...

Eine farbige Pflegefachkraft freut sich über die Auszeichnung

F.A.Z. institutas įvertino Hausengel: „Populiariausias Vokietijos darbdavys“

Kvalifikuotų ir patyrusių darbuotojų paklausa nuolat auga, o jų rasti darosi vis sunkiau. Ši tendencija stebima visose srityse, tačiau slaugos srityje šis trūkumas yra dar ryškesnis. Koronos...