Atsiranda jėgų padėti, jei žinau, kad esu reikalinga
Rita Pažėrienė
Dabar su šypsena galiu prisiminti savo 50-ąjį gimtadienį, kai jo proga man man padovanojo lagamino formos tortą su užrašytais žodžiais „Alpės“, „Amerika“ (ten jau buvau keliavusi) bei tarsi nurodyta kita kryptis – „Vokietija“. O kodėl gi ne? Matyt, taip ir buvo viskas nulemta, kad likimo keliai nuvedė būtent į šią šalį.
Per įmonę Hausengel į Vokietiją dirbti važinėju jau nuo 2019 metų. Kaip pati pajuokauju, atėjau į šią įmonę jau su „kraičiu“, t.y., kartu su šeima, kurioje iki tol dirbau privačiai. Lietuvoje tuo metu sunkiai verčiausi finansiškai, tad ieškojau papildomų galimybių užsidirbti. Supratau, kad be vokiečių kalbos rasti darbo vietą bus be galo sunku, bet galų gale pasisekė per skelbimus rasti šeimą Berlyne, kuri patikėjo manimi. Vis gi norėjau dirbti legaliai, todėl šeimos patarta ieškojausi firmos, kuri pasirūpintų visais formalumais. Per Facebook viena moteriškė rekomendavo pabandyti darbintis per įmonę Hausengel. Pasidomėjau apie šią agentūrą, pasiskaitinėjau atsiliepimus ir tai paskatino kreiptis biuro į konsultantes. Gavau išsamią informaciją apie bendradarbiavimo sąlygas bei galimybes ir iki šiol neteko pasigailėti dėl šio savo žingsnio.
Net mane pačią nustebino, kai suskaičiavau, jog dirbti į Vokietiją vykau jau apie 30 kartų. Per tą laiką teko padėti devynioms šeimoms prižiūrėti jų artimuosius. Pakeliavau po visą Vokietiją – esu dirbusi Šiaurės Reino-Vestfalijos, Šlezvigo-Holšteino, Žemutinės Saksonijos, Baden-Viurtembergo, Bavarijos žemėse, Berlyne, Hamburge. Mano darbe teko susidurti su įvairiomis slaugos situacijomis, išbandyti save, nuolat papildant žinias apie senjorų priežiūrą. Visur stengiausi prisitaikyti prie slaugomų senjorų poreikių, jiems padėti kasdienybėje. Vis gi tenka pripažinti, kad dviejose šeimose buvo itin nelengva, kai jutau, kad nepavyksta susitvarkyti su esama situacija, jutau stresą. Tai rodo, koks nelengvas kartais gali būti mūsų darbas ir ne viskas priklauso vien nuo slaugytojo. Tačiau atradus savo širdžiai artimą darbo vietą, situacija yra visiškai kitokia. Ilgiausiai dirbau savo pirmojoje šeimoje Berlyne ir Volfsburge. Dabar jau drąsiai galiu sakyti, kad geresnės šeimos kaip ši turbūt ir būti negali, nes joje aš jaučiausi kaip šeimos narys, savas žmogus. Slaugoma senjorė – buvusi mokytoja, inteligentė, su ja gerai sutarėm. Santykiai su kitais šeimos taip pat buvo šilti. Nepamiršiu vieno gimtadienio, kai dovanų gavau didelę geltonų rožių puokštę. Nors dukra šiaip neišlaidaudavo, mane ji pradžiugino brangiais Versace kvepalais. Su šia šeima daug keliavome kartu, lankėmės įvairiuose muziejuose. Aš sau to tikrai nebūčiau galėjusi leisti. Dėmesys yra svarbus kiekvienam. Todėl ir aš puikiai jaučiuosi, kai galiu parodyti rūpestį bei pagarbą savo slaugomiems senukams. Pavyzdžiui, dirbdama Hamburge močiutei jos gimtadienio proga padariau šukuoseną, suorganizavau gražią šventę. Ji tikrai pajuto tos dienos išskirtinumą, o man buvo dėl to labai gera. Kai jaučiu dėkingumą už mano teikiamas paslaugas, tada esu tikrai laiminga.
Slaugos ir priežiūros srityje dirbu jau daugelį metų ir kol kas nežadu nieko keisti. Darbas yra labai dinamiškas, reikalaujantis atsakomybės bei empatijos ir teikiantis tokį svarbų reikalingumo kitam jausmą. Visgi pripažįstu, kad labiausiai dirbti slaugoje Vokietijoje mane motyvuoja galimybė daugiau užsidirbti nei tai būtų įmanoma Lietuvoje. Be to, man tai puiki galimybė praplėsti akiratį ir pamatyti kažką naujo. Darbas skirtingose šeimose leido pažinti vokiečių gyvenimo būdą, pabandyti toje aplinkoje surasti ir pritaikyti sau kažką naujo. Aišku, teko ir daug ko atsisakyti išvykus slaugyti senolių, bet aš taip realizuoju save, kai jaučiuosi reikalinga. Prižiūrint senjorus didžiausias iššūkis man yra žmonės su demencija, nes su šia liga anksčiau neturėjau didelės patirties. Užtruko gan nemažai laiko, kol perpratau šia liga sergančių žmonių poreikius. O ir žmonės juk skirtingi, reikia prie visų prisitaikyti. Ne visi priima pagalbą, tad būna situacijų, kai jautiesi bejėgis ką nors padaryti, nors ir stengiesi gražiuoju susitarti. Ne kartą kilo mintis, kad galbūt galėčiau net savanoriauti. Manęs negąsdina net ir nepatogumai buityje, tikriausiai nes esu paprasta, ilgą laiką gyvenusi kaime.
Per įmonę Hausengel Vokietijoje dirbu su individualia veikla ir man tai tinka, nes galiu pati rinktis, kokioje šeimoje norėčiau slaugyti senolius, kokia tai turėtų būti vieta. Galiu pasitarti su konsultante, kuri žino mano lūkesčius. Man didžiulis privalumas yra tai, kad gyvenimą planuoju pati: kiek noriu dirbti, kiek ilsėtis. Mano nuomone, įmonė Hausengel yra patikimas tarpininkas, nes greta profesionalios pagalbos visais klausimais gaunu ir gerą draudimų paketą. Man tai yra labai svarbu.
Besirūpindama kitais žmonėmis, puikiai suprantu, kad ne mažiau svarbu yra pasirūpinti savimi. Todėl sau norėčiau palinkėti asmeninės laimės bei sveikatos šiame nelengvame darbe. Aišku, tikiuosi ir gerų šeimų. Vidinis poreikis padėti seniems žmonėms yra svarbi priežastis, dėl kurios aš ir ateityje planuoju vykti į Vokietiją. Na ir dar vienas svarbus šio darbo aspektas – kalba. Planuoju nuolat gerinti savo vokiečių kalbos žinias, kad kiltų kuo mažiau nesusipratimų: Kad šeima neišsigąstų mano siūlomo pietų meniu, kai sumaišiusi žodžius vietoj viščiuko (Hähnchen) pasiūliau šuniuką (Hündchen). Štai tokia linksma gaidele linkiu sėkmės sau ir kitiems!
