Bendradarbiavimas su Hausengel suteikia man stabilumo jausmą

Dorota Kolbuch, Bierutów

Dorota Kolbuch Hausengel

Ponia Dorota Kolbuch per savo profesinę karjerą ėmėsi įvairių iššūkių. Daugelį metų ji dirbo banke, kur užėmė aukštas pareigas. Po to ji norėjo išbandyti savo jėgas ir pradėjo vykdyti savo verslą Lenkijoje. Vieną dieną internete ji paskaitė apie Hausengel. Ta įmonė sukėlė pasitikėjimą ir, nors tuo metu ponia Dorota nemokėjo vokiečių kalbos, ji nusprendė priimti užsakymą ir išvykti į Vokietiją. Ponia Dorota  yra labai atvira, kaip sako ji pati: „Aš visada laikausi pozityvaus požiūrio, myliu žmones ir dirbu su jais. Kai ėmiausi pirmosios užduoties, nemokėjau vokiečių kalbos, tačiau nesijaudinau “. Nuo to laiko ponia Dorota padėjo senjorams gerai praleisti auksinį gyvenimo rudenį. Ji pasakoja, kaip atrodė pirma diena Vokietijoje. Ponia Dorota Kolbuch kilusi iš Vroclavo. Informaciją apie Hausengel ji rado internete. Yra daug agentūrų, užsiimančių slaugos tarpininkavimu, tačiau firmoje Hausengel, dėka puikios slaugos vadybos, ponia Dorota rado šilumą, palaikymą ir gerą atmosferą. Iš pradžių ponia Dorota norėjo imtis darbo mėnesiui ar dviems, tačiau ji jau šešerius metus mielai bendradarbiauja su  Hausengel.

Pirmas užsakymas

Gavusi pirmąjį užsakymą, ponia Dorota nemokėjo vokiečių kalbos. Ji taip pat nebuvo slaugytoja. Vis dėlto ji turėjo didelę patirtį bendraudama su klientais. „Mano šeimos palaikymas man daug reiškė. Jie atsiliepė apie mane, kaip apie šiltą, atvirą ir patikimą žmogų. Be to, aš myliu žmones ir visa tai privertė mane išbandyti savo jėgas, dirbant slaugytoja “, - sako ponia Dorota. „Pirmojo užsakymo metu  prižiūrėjau 96 metų vyru. Vyras buvo visiškai savarankiškas, galėjo pats paeiti, jam reikėjo pagalbos pasivaikščiojant ir buityje. Aš gaminau maistą ir tvarkiau buitį. Tai buvo rami ir gera vieta. Taigi mano pirmoji patirtis buvo tikrai labai teigiama “.

Geras požiūris yra pagrindas

Nepaisant aplinkybių, ponia Dorota teigiamai vertina kiekvieną darbą. Hausengel konsultantai visada stengiasi išsamiai pristatyti kiekvieną užsakymą. Slaugytojai visada daug sužino apie užsakymą, žino privalumus ir trūkumus. Ponia Dorota visada žino, ko tikėtis tam tikroje vietoje ir niekada nebūna nepatenkinta. Kaip ji pati sutinka, Hausengel suteikia jai stabilumo jausmą, tai yra, ji visada gali tikėtis užsakymo ir žino, kad Hausengel visada viską gerai organizuoja. Šiuo metu ponia Dorota gana gerai kalba vokiškai, tačiau, jos manymu, gerų santykių su slaugomu asmeniu priemonė yra šypsena, vidinė šiluma, kantrybė ir pagarba. „Aš laikausi tokio principo ir niekada nenaudoju žodžio„ TU “, norėdama kreiptis į žmones, kuriais rūpinuosi, visada stengiuosi elgtis pagarbiai. Tai labai priklauso nuo išsilavinimo. Aš perėmiau kai kurias vertybes iš savo šeimos narių ir jas taikau savo darbui, kurį dabar atlieku. Stengiuosi žinoti ir gerbti savo slaugomų asmenų įpročius, kad jie gerai jaustųsi mano priežiūroje.

Slaugytojos darbo diena

Kiekvienos diena slaugant žmogų atrodo skirtinga. Dažniausiai tai priklauso nuo slaugomų žmonių sveikatos būklės ir jų šeimos tvarkos. Tačiau šis darbas yra glaudžiai susijęs su rutina, kiekviena diena atrodo panaši, kaip ir kita, nes vyresnio amžiaus žmonėms patinka rutina, tai suteikia jiems saugumo jausmą. Paskutinio užsakymo metu ponia Dorota atsikėldavo apie 6 val. Tada ateidavo slaugos tarnyba, jie nuprausdavo ir pakeisdavo senjorei sauskelnes. Ponia buvo neįgali ir sėdėjo neįgaliojo vežimėlyje. Ponios Dorotos darbas buvo šios moters perkėlimas iš neįgaliojo vežimėlio į lovą ir nuo lovos į neįgaliojo vežimėlį. Apie 8 valandą ryto senjorė valgydavo pusryčius, kuriuos paruošdavo ponia Dorota. Po pusryčių senjorė ilsėdavosi ir skaitydavo laikraštį. Tuo laiku Dorota tvarkydavosi. Ji eidavo apsipirkti tris kartus per savaitę rytais. Pietus ji paruošė maždaug 12 valandą. Ponia Dorota mėgsta klausti senjorų, ką jie mėgsta valgyti, ir ką ji galėtų pagaminti. Po pietų senjorė būdavo perkelta atgal į lovą. Ten ji žiūrėdavo televizorių arba miegodavo iki 15.00 val. Per tą laiką ponia Dorota turėdavo laiko sau, kurį galėdavo praleisti, taip kaip nori. Tą kartą ponia Dorota buvo mažame kalnų kaimelyje, todėl mėgdavo atsipalaiduoti terasoje. 15:00 val., ponia Dorota visada eidavo pas senjorę ir jai padėdavo (apsiprausti, pakeisti sauskelnes ir susišukuoti). Senjorė pasakodavo Dorotai, ką žiūrėjo per televizorių. Tada abi moterys kartu gerdavo kavą, vėliau senjorė atsisėsdavo prie kompiuterio ir rašydavo elektroninius laiškus. Ji girdėjo labai blogai, todėl su artimaisiais bendravo elektroniniu būdu. Per tą laiką ponia Dorota rūpinosi buitimi, jai nereikėjo  daug valyti ar tvarkytis, nes šeima turėjo papildomą valytoją, kuri tuo užsiimdavo. „Kiekvieną dieną 17 val. kartu žaisdavome „Rummikub“- tai buvo mėgstamiausias mano senjorės žaidimas“, - prisimena ponia Dorota. Vakarienė buvo ruošiama nuo 18:15 iki 18:30, po to abi moterys eidavo į viršų ir ruošdavosi miegui. Ir taip diena baigdavosi.

Tačiau užsakymai skiriasi, yra keletas, kurie yra sunkesni, tačiau ponia Dorota labai stengiasi įveikti sunkumus - geriausiu atveju, kaip tik gali. Jai padeda prielaida, kad kitą dieną bus geriau. Ji nesigaili. „Svarbu dėti visas pastangas, kad kiekvieną dieną gerai ir gražiai praleistum laiką su slaugomu žmogumi.

Viena geriausių vietų, kur dirbo ponia Dorota, buvo vieno profesoriaus priežiūra netoli Miuncheno. „Profesorius buvo nuostabus žmogus! Jis man parodė visą Bavariją, kartu aplankėme įvairias pilis, ežerus. Daug keliavome. Jis taip pat papasakojo daug įdomių istorijų. Jis buvo fizikas. Man tai buvo ne tik darbas, bet ir malonus nuotykis. Profesorius buvo nuoširdus žmogus ir gerbiantis kitus žmones. Man labai patinka prisiminti šį laiką “.

Patarimai

Ponia Dorota taip pat pataria kitiems slaugytojams, ypač tiems, kurie priima pirmą užsakymą: „Kai kreipiuosi į slaugomą asmenį, aš visada daug klausiu ir į viską atkreipiu dėmesį. Aš klausiu žmonių, kuriais rūpinuosi,  kada jie atsikelia, ką mėgsta valgyti, kokios pagalbos jiems prireiks rytoj ir pan., tokiu būdu aš pasiruošiu. Kitą dieną turiu užrašą su informacija. Aš ja naudojuosi, tačiau taip pat pridedu naujos informacijos “.

Stabilumo jausmas

Poniai Dorotai svarbus stabilumo jausmas. Bendradarbiaujant su Hausengel man nereikia bijoti,  kad ateityje negausiu kito pasiūlymo, būtent tuo visada pasirūpina mano asmeninė konsultantė. Hausengel pasiūlymas visada yra labai kruopščiai paruoštas ir pristatomas. Kontaktas su Hausengel visada yra labai geras, o koordinatoriai visada pasiruošę padėti. Aš galiu tik gerai kalbėti apie Hausengel ir rekomenduoti šią įmonę “.

„Hausengel“ dirba žmonėms

Rinalda Navickienė, Jurbarkas
„Slauga yra toks darbas, kuris, mano nuomone, skatina nuolat tobulėti, daug bendrauti, domėtis naujovėmis, ypač tobulinti savyje tokias savybes, kaip nuoširdumas, sąžiningumas, empatija, supratimas ir dar daugybė kitų savybių. Mane ypač džiugina, kai mano patarimas padeda žmogui jo kasdienybėje, kai nuoširdžiai dėkoja slaugomo žmogaus artimieji, o demencija serganti močiutė klausinėja apie viską ir pasitiki tavimi...“. Taip pasakojimą apie savo kelią slaugos srityje pradeda ponia Rinalda Navickienė iš Jurbarko, kurią su įmone Hausengel nuostabus bendradarbiavimas sieja jau nuo 2018 metų.

Padėti ir būti reikalinga

Neringa Žvedrytė, Panevėžys
Ponia Neringa Žvedrytė iš Panevėžio per įmonę Hausengel dirba nuo 2018 metų. Nuo 2002 metų Neringa gyveno, mokėsi bei dirbo Maljorkoje. 2018 metais Maljorkos sostinėje Palmoje ji ir įgijo slaugytojos padėjėjos specialybę, o netrukus po to pradėjo dirbti Vokietijoje. Palikti „rojumi“ vadintą Maljorką jauna moteris apsisprendė dėl savo garbaus amžiaus mamytės, kurią galėdavo aplankyti gana retai. Būtent lankstus darbo grafikas, dirbant per Hausengel agentūrą, suteikė puikią progą dažniau aplankyti mamą bei praleisti daugiau laiko kartu.

Nejauki tyla

Laura Bihari, Vengrija
2010 metų rugpjūtis Vengrijoje buvo labai karštas, kartais temperatūra kilo net iki 38 laipsnių. Tačiau man tai buvo nebesvarbu, nes po dviejų įtemptų mėnesių pagaliau gavau užsakymą per Hausengel. Buvau nepaprastai laiminga, kad dirbsiu užsienyje. Neturėjau absoliučiai jokios patirties, ruošiausi su mikroautobusiuku važiuoti į Vokietiją. Keliavome naktį, net nebuvau apie tai susimasčiusi, kad po vengriško karščio reikėtų pasiimti kažką šilčiau apsirengti. 22 laipsnių šiluma Vokietijoje mane šiek tiek nustebino.