Gražiausia ką mes galime duoti vieni kitiems yra būtent pagalba

Janina Cubiera, Jonava

Hausengel Janina Cubiera

Visiems slaugytojams jų kasdieniniame darbe tenka be galo didelė atsakomybė, nes būtent jie yra arčiausiai tų, kuriems pagalba yra tiesiog būtina. Už tai mes dėkojame slaugomų asmenų ir jų šeimos narių vardu. Jūs esate tie, kurie atlieka labai svarbų darbą,  įneša džiaugsmo ir gyvenimo kokybės į slaugomų asmenų gyvenimą!

Ponia Janina Cubiera taip pat yra tas angelas,  kuris jau daugelį metų rūpinasi slaugytinais žmonėmis Vokietijoje. Ji mano, kad gražiausia ką mes galime duoti vieni kitiems yra būtent pagalba. Štai kokia patirtimi dalijasi ponia Janina.

Kiek laiko bendradarbiaujate su įmone Hausengel?

Mano  kelias su Hausengel  prasidėjo 2008 metais. Taigi, jau nemažai metų esame kartu.

Kaip Jūs atradote Hausengel įmonę?

Kartą keliaujant mikroautobusu viena bendrakeleivė man davė  Hausengel biuro telefono numerį. Mes tiesiog kalbėjomės ir ji man papasakojo daug gero apie šią įmonę. Taigi, aš paskambinau ir viskas nuo to prasidėjo.

O kas Jus paskatino pasirinkti būtent  Hausengel agentūrą?

Dar iki bendradarbiavimo su  Hausengel  man teko padirbėti slaugos srityje. Kurį laiką man viskas tiko, tačiau atėjo laikas, kai norėjosi turėti daugiau tam tikro saugumo ir esant reikalui, pagalbos iš agentūros. Ir džiaugiuosi, kad žengiau šį žingsnį.

Kiek maždaug užsakymų jau esate priėmusi?

Per visą mano darbo slaugos srityje laiką turėjau jau apie 36 užsakymus.

Kuriuose Vokietijos regionuose Jums teko darbuotis slaugos srityje?

Nors pačių užsakymų skaičius yra toks didelis, visgi per šį laiką man teko dirbti viso labo trijose šeimose. Dirbau  Miunchene, Maince ir Dortmunde. Maincas man ypatingai patiko. Tai labai gražus miestas.

O ką apskritai labiausiai mėgstate savo veikloje?

Yra labai daug dalykų ir momentų, kuriuos galėčiau paminėti! Visų pirma aš esu labai aktyvus žmogus, todėl jau pati galimybė pažinti šalį, kultūrą bei sutikti naujų žmonių, man labai patinka. Ne paskutinėje vietoje yra ir uždarbis. Mano apsisprendimą dirbti Vokietijoje būtent ir lemia tai, kad galiu uždirbti daugiau nei tėvynėje.  Be to ir darbas su žmonėmis ir žmonėms man labai patinka. Bendravimas man yra labai svarbu.

Galbūt pamenate vieną kažkurį ypatingą atvejį iš savo veiklos?

Su visais mano slaugytais asmenimis ir jų šeimų nariais mane sieja labai artimas ryšys. Tai galima nuspėti jau iš to fakto, kad per visą ilgametę savo patirtį slaugos srityje dirbau tik trijose šeimose. Tačiau laikas, praleistas Dortmunde visada liks mano širdyje. Santykiai su šeima buvo ypatingai šilti. Ir net kaimynai buvo labai mieli. Norisi paminėti, kad mano teikiamos slaugos paslaugos buvo labai vertinamos, o aš pati jaučiausi kaip šeimos draugė ir  kaip bendruomenės dalis.

Kokį patį gražiausią momentą pamenate iš savo profesinės srities?

Kasdien nutinka daug mažų dalykų, kurie teikia džiaugsmo. Pats svarbiausias dalykas yra glaudus ryšys su šeima, kurioje yra slaugomas žmogus. Tiesiog dirbant buvo daug supratimo ir abipusės pagalbos, o tai nėra savaime suprantamas dalykas. Mane ypatingai palietė ir sujaudino, kai mano žentui, kuris tuo metu dirbo Vokietijoje ir staiga neteko darbo, šeima leido atvykti pas mane ir praleisti šiek tiek laiko, kol viskas susitvarkė. Nors jis greitai susirado kitą gyvenamąją vietą, visgi šeimos parama ir dosnumas buvo mums labai didelė pagalba. Net mano vaikai galėdavo per atostogas atvykti į šeimą aplankyti manęs Dortmunde.

Bet tikriausiai būna ir sunkių momentų, kurie yra nemalonūs ar net tikras iššūkis?

Be abejo, būna. Be to neapsieinama. Pasitaiko daug smulkmenų, kurios apsunkina darbą svetimoje šalyje ar svetimoje nepažįstamoje aplinkoje. Pirmiausiai turi būti pats ryšys su slaugomu žmogumi ir šeima. Tenka susigaudyti svetimuose namuose. Juk kiekviena šeima turi tam tikras savas taisykles bei įpročius, su tuo reikia pirmiausiai apsiprasti. Namų ilgesys taip pat yra ne paskutinėje vietoje. Būtent todėl agentūros pagalba man yra toks svarbus momentas. Tiesiog jautiesi šiek tiek globojamas ir ne vienas kol viskas susidėlioja į savo vietas.

O kaip Jūs vertinate patį savarankiškumo principą dirbant franšizės pagrindu?

Šį darbo modelį aš pasirinkau sąmoningai. Individuali veikla man suteikia laisvę dirbti savarankiškai pasirenkant darbo sąlygas. Pačiai kontroliuoti savo gyvenimą man yra svarbiausias momentas. Dirbant šiuo principu aš pati galiu pasirinkti kada noriu dirbti, o kada atostogauti.  Ypatingai svarbu yra tai, kad yra galimybė su užsakovu derėtis dėl tam tikrų sąlygų. Be abejo gaila, kad dirbant šioje sistemoje nesikaupia darbo stažas, o tuo pačiu ir senatvės pensija. Tačiau tai yra tik vienas iš savarankiškumo aspektų, ir aš tam apsisprendžiau pati, apsvarsčiusi visus pliusus ir minusus.

Ko palinkėtumėte pati sau ateityje?

Norėčiau kaip įmanoma ilgiau turėti galimybę dirbti slaugytoja. Todėl sau linkiu ištvermės, sveikatos, na ir žinoma, gerų užsakovų ir pelningų užsakymų. Taip pat palinkėčiau pati sau dar geriau pažinti Vokietijos kultūrą ir jos žmones, o tai mane skatina eiti pirmyn.

Staigmena sode

Marzena Schulz, Lenkija
Dar būdama vaikas apie Vokietiją buvau labai geros nuomonės. Pažįstami gaudavo siuntinius iš Vakarų. Tokių siuntinių ir aš labai troškau, bet teko apgailestauti, kad neturiu giminių užsienyje, kurie galėtų ir man atsiųsti tokių dovanų. Suaugusi daugelį metų dirbau padavėja. Savo darbe tekdavo sutikti nemažai vokiečių, kurie paprastai būdavo labai malonūs. Tokios pažintys vertė mane dar labiau pamilti Vokietiją ir Vakarus.

Esu atvira naujai patirčiai

Audronė Tamulienė, Siauliai
Esu atvira naujai patirčiai saulėtą rugsėjo pradžios vidurdienį! Atvežė šnekus, įdomus, platų akiratį ir suvokimą beturįs siras, gyvenantis jau keliolika metų Vokietijoje ir ką tik iškeitęs pašto siuntų išvežiotojo darbą į taksisto. Gyvas pokalbis išstūmė bet kokį jaudulį.
Pasitinka močiutės dukra, išeinam į sodelį, sveikinuos ir užklausiu močiutės, kuo vardu. Atsako pavarde, su „Frau“ priešaky, bet, dukros paraginta, pasisako ir vardą. Važiuojam pietų į mažą jaukią kavinukę, beveik ant senojo, akmenimis grįsto tilto per upę. Sėdime lauke, tad akys vis apglosto senuosius fachverkinius namus, o jų šiame miestelyje išsaugota ir restauruota virš 400.

Šis darbas man prie širdies

Aušrinė Giedrimienė, Silute
Ponios Aušrinės Giedrimienės iš Šilutės pažintis su Vokietija prasidėjo prieš 17 metų. Keletą metų teko padirbėti vaikų aukle, kol pramoko vokiečių kalbos. Toliau sekė bandymas dirbti slaugytoja. Ši veikla poniai Aušrinei tikrai patiko, bet sukurta šeima ir gimę trys vaikai pakoregavo ateities planus. „Visgi šeimai pritarus nuo 2016 metų vėl bandau savo jėgas slaugoje. Tik šiuo metu susiradau įmonę "Hausengel", kuria dar neteko nusivilti.