Kai išnyksta riba tarp „svetimo“ ir „savo“

Birutė Žilinskienė, Kaunas

Hausengel Birute Zilinskiene

Nuostabios patirtys

Birutė Žilinskienė suskaičiuoja, kad per įmonę Hausengel yra dirbusi 8 šeimose įvairiose Vokietijos vietose. Tai ir Esslingen am Neckar (Baden-Württemberg), Aachen (Nordrhein-Westfalen), Marburg (Hessen), Nürnberg (Bayern), Dillenburg/Nanzenbach bei Sulzbach (Hessen), Osnabrück (Nordrhein-Westfalen), Paderborn (Nordrhein-Westfalen). Nors teko nemažai apkeliauti ir pažinti skirtingų žmonių, ponia Birutė pabrėžia, kad dirbant su senoliais svarbiausia visur yra tas pats – kasdienė pagalba ir rūpinimasis jais, didelė kantrybė, pagarba žmogui, nes juk nežinia, kokia senatvė laukia kiekvieno iš mūsų.

Ponia Birutė pabrėžia, kad kiekvieną kartą stengiasi prisitaikyti prie slaugomo žmogaus poreikių, neretai būna ir taip, kad išnyksta  riba tarp „svetimo“ ir „savo“.

Būtent taip susiklostė ypatingai šilti santykiai su šeima Osnabriuke, kur ponia Birutė Žilinskienė prižiūrėjo senukų porą. Ypatingai šiltai slaugytoja prisimena ne tik šeimos narius, bet ir jai sukurtas gyvenimo sąlygas. Ypač sujaudino dėmesys prieš keitimąsi su slaugytoja iš kitos šalies, kai Birutė Žilinskienė rado gražiai paruoštą kambarį, vazoje pamerktą gėlių puokštę, sutiktuvių proga iškeptą pyragą. Šeima aprodė naujai atvykusiai slaugytojai Osnabriuko įžymybes. Poniai Birutei be galo gera prisiminti, kad su slaugoma močiute ji galėdavo artimai  pasikalbėti įvairiomis temomis, kaip su gera drauge.

 

Šis darbas – labai įvairiapusis

Paklausta kodėl apskritai pasirinko slaugytojos Vokietijoje kelią, ponia Birutė  sako, kad ją labai motyvuoja galimybė pakeisti aplinką, geriau pažinti šalį, susipažinti su jos kultūra, virtuve, pabendrauti su įvairiais žmonėmis. Aišku, ir didesnis nei tėvynėje uždarbis skatina kelti kojas iš namų. Pabrėždama, koks įvairiapusis yra šis darbas, moteris pripažįsta, kad kiekvieną kartą naujoje šeimoje tenka susidurti su tam tikrais iššūkiais, pačiai apsiprasti naujoje aplinkoje, perprasti slaugomus 

žmones, pritaikyti savo sukauptą patirtį ir dar išmokti naujų dalykų. Ne visada tai pavyksta lengvai ir sklandžiai nuo pirmos dienos. Pastaroji jos darbo vieta Paderborne būtent tai ir iliustruoja,  kai teko taikytis prie ligų bei amžiaus sąlygoto senolio elgesio, bet slaugytoja sąžiningai dirbo savo darbą, ne retai atlikdama daug daugiau, nei numatyta sutartyje. Moteris atvirai sako, kad „slaugytojoms ne visada pavyksta atsiriboti nuo senų žmonių išgyvenimų, emocijų, tad ir jos tarsi perima tas vidines būsenas, nerimą, skausmą“. Taip ir poniai Birutei Žilinskienei emociškai buvo sunku atsisveikinti su senoliu, kai jį šeima nutarė perkelti į slaugos namus.

Tačiau ne retai nutinka ir labai linksmų, net komiškų situacijų. Kaip vieną linksmesnių nutikimų savo darbe ponia Birutė Žilinskienė prisiminė nesusipratimą vienoje šeimoje. Kartą jos slaugoma močiutė sėdėjo už stalo, kai tuo tarpu slaugytoja valė dulkes šalia grojančio radijo imtuvo. Močiutei kelis kartus vis prašant „Tempo“, Birutė vis pagarsindavo radiją. O, pasirodo, močiutei reikėjo popierinių servetėlių ...

 

Didžiausias privalumas – pasirinkimo laisvė

Dirbdama,  individualios veiklos Vokietijoje pagrindu, ponia Birutė Žilinskienė pastebi nemažai privalumų, tarp kurių svarbiausi – galimybė laisvai planuoti darbo ir poilsio trukmę, pasirinkti darbo vietą pagal kompetenciją, pačiai įsivertinti savo paslaugų įkainį. Ji labai teigiamai atsiliepia ir apie įmonės teikiamas tobulinimosi galimybes, tokias kaip nuotoliniai slaugos kursai bei vokiečių kalbos pamokėlės Hausengel Facebook paskyroje. Slaugytojos nuomone, firmos Hausengel siūlomuose nuotoliniuose slaugos kursuose įgytos teorinės žinios dirbant labai praverčia, tačiau tik ilgalaikė praktika duoda apčiuopiamą naudą.

Vasarą ponia Birutė Žilinskienė, kaip ir nemaža dalis slaugytojų, planuoja pailsėti, o vėliau vėl keliauti pas naujus užsakovus. Ateityje ji tikėtųsi draugiškų šeimų, ramių darbo vietų,  gero uždarbio, o sau bei kitiems slaugytojams palinkėtų daug kantrybės, ištvermės ir puikios sveikatos. Juk slauga – tai itin specifinė darbo sritis, ne kiekvienas gali prižiūrėti seną žmogų ir suteikti jam galimybę namų aplinkoje sutikti gyvenimo saulėlydį.

Staigmena sode

Marzena Schulz, Lenkija
Dar būdama vaikas apie Vokietiją buvau labai geros nuomonės. Pažįstami gaudavo siuntinius iš Vakarų. Tokių siuntinių ir aš labai troškau, bet teko apgailestauti, kad neturiu giminių užsienyje, kurie galėtų ir man atsiųsti tokių dovanų. Suaugusi daugelį metų dirbau padavėja. Savo darbe tekdavo sutikti nemažai vokiečių, kurie paprastai būdavo labai malonūs. Tokios pažintys vertė mane dar labiau pamilti Vokietiją ir Vakarus.

Esu atvira naujai patirčiai

Audronė Tamulienė, Siauliai
Esu atvira naujai patirčiai saulėtą rugsėjo pradžios vidurdienį! Atvežė šnekus, įdomus, platų akiratį ir suvokimą beturįs siras, gyvenantis jau keliolika metų Vokietijoje ir ką tik iškeitęs pašto siuntų išvežiotojo darbą į taksisto. Gyvas pokalbis išstūmė bet kokį jaudulį.
Pasitinka močiutės dukra, išeinam į sodelį, sveikinuos ir užklausiu močiutės, kuo vardu. Atsako pavarde, su „Frau“ priešaky, bet, dukros paraginta, pasisako ir vardą. Važiuojam pietų į mažą jaukią kavinukę, beveik ant senojo, akmenimis grįsto tilto per upę. Sėdime lauke, tad akys vis apglosto senuosius fachverkinius namus, o jų šiame miestelyje išsaugota ir restauruota virš 400.

Gražiausia ką mes galime duoti vieni kitiems yra būtent pagalba

Janina Cubiera, Jonava
Visiems slaugytojams jų kasdieniniame darbe tenka be galo didelė atsakomybė, nes būtent jie yra arčiausiai tų, kuriems pagalba yra tiesiog būtina. Už tai mes dėkojame slaugomų asmenų ir jų šeimos narių vardu. Jūs esate tie, kurie atlieka labai svarbų darbą, įneša džiaugsmo ir gyvenimo kokybės į slaugomų asmenų gyvenimą!
Ponia Janina Cubiera taip pat yra tas angelas, kuris jau daugelį metų rūpinasi slaugytinais žmonėmis Vokietijoje. Ji mano, kad gražiausia ką mes galime duoti vieni kitiems yra būtent pagalba. Štai kokia patirtimi dalijasi ponia Janina.