Maži darbai sukuria gražias akimirkas

Hausengel – tai vardas, kuris man pirmiausiai siejasi su stabilumu, patikimumu ir pagarba žmogui. Šiandien, kai žmonėms taip svarbus saugumas, Hausengel išlieka patikimu partneriu tiek šeimoms, tiek slaugos specialistams. Man ši įmonė reiškia pagarbą, kuri ateina su laiku ir kuria galima pasitikėti. 

Slaugos srityje esu ne atsitiktinai. Turiu medicininį išsilavinimą, esu baigusi Panevėžio medicinos mokyklą. Išėjusi į pensiją ir susiskaičiavusi gaunamus pinigus, supratau, kad privalau kažką daryti. Vietos laikraštyje patalpinau skelbimą dėl ieškomo darbo slaugoje.  Netrukus atsiliepė šeima, kuriai buvo reikalinga pagalba. Du metus Rokiškyje dirbau privačiai, vėliau nusprendžiau pasimokyti vokiečių kalbos ir senelių slaugyti vykti į Vokietiją. Būtent mano vokiečių kalbos mokytoja ir pasiūlė kreiptis į firmą Hausengel, perdavė firmos kontaktus. Visgi, nors ir jau buvau šiek tiek pasimokiusi, pirmą kartą mano kalbos žinios konsultantei pasirodė per menkos, matyt, buvau per daug susijaudinusi. Nuoširdžiai pasikalbėjome ir man buvo pasiūlyta jas dar šiek tiek patobulinti. Bet aš neketinau pasiduoti - radau kitą galimybę išvykti dirbti į Vokietiją bei pasimokyti kalbos. Po kurio laiko vėl kreipiausi į Hausengel. Antras bandymas dirbti per agentūrą buvo sėkmingas.  Ir štai aš čia dirbu nuo 2025 metų birželio mėnesio. Sulaukiau pasiūlymų dirbti ir per kitas firmas. Kadangi tiek į savo darbą, tiek į agentūrų darbą žiūriu labai rimtai, domėjausi ir kitomis tarpininkavimo agentūromis, lyginau bendradarbiavimo privalumus ir trūkumus. Apsisprendžiant su kuo bendradarbiauti man buvo svarbu konsultančių bendravimas, atvirumas, skaidrumas, žinoma, ir geri atsiliepimai socialiniuose tinkluose. Esu patenkinta savo sprendimu dirbti per firmą Hausengel, čia jaučiuosi saugiai, stabiliai. Jau buvau tris kartus išvykusi, dabar vėl dirbu. Kol kas teko dirbti dviejose šeimose, Heseno ir Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėse.

Atsakydama į klausimą kodėl dirbu šį darbą, galiu atvirai pasakyti: man labai patinka jausmas, kad galiu padėti senam žmogui, kai jam reikia mano kvalifikuotos pagalbos. Kadangi dar nuo studijų laikų pasirinkau šią kryptį, žinau, kad man slauga yra pašaukimas. Čia galiu save realizuoti ir kaskart atrasti save iš naujo - tai kartu ir darbas su pačia savimi, kai reikia perprasti slaugomo žmogaus poreikius, prisitaikyti prie jo sveikatos būklės ir būdo. Teikdama pagalbą, aš jaučiu abipusį ryšį, tai mane dar labiau motyvuoja. Gal ta atjauta senam žmogui atsirado dėl to, kad esu iš tikinčios šeimos, močiutė mane veždavosi į bažnyčią, išugdė didelę meilę artimui. Esu laiminga, kad galiu nuosekliai eiti savo širdies keliu ir stebėti, kaip maži darbai sukuria gražias akimirkas. Taip myliu savo darbą, kad mano akys spindi kaip Šveicarijos bankininko. Esu atsidavusi savo darbui ir gebu prisitaikyti prie situacijos pagal poreikį, jei tik jaučiu abipusį ryšį, pasitikėjimą, o mano pastangos padėti yra vertinamos. Tikrai manau, kad ir dirbant slaugytoja, „galima sėdėti po akacijom baltom“. Be to, dirbdama aš nuolat ko nors išmokstu, tobulėju,  atrandu naujų dalykų.

Pirmoji mano šeima Vokietijoje, kur dirbau slaugytoja, buvo ne per agentūrą Hausengel, bet ją aš puikiai atsimenu. Viskas vyko labai spontaniškai, tiesiog nusprendžiau, kad turiu vykti į užsienį, tik abejojau dėl krypties. Iš pradžių lyg svarsčiau apie Norvegiją, bet vėliau pasirinkau Vokietiją. Kaip ir daugeliui slaugytojų, labiausiai įsimena pirmieji kartai. Tikrai galėčiau parašyti knygą apie savo darbo Vokietijoje pradžią. Nepaisant to, kad darbo vieta buvo sunki psichologine prasme, perėjau tikrą slaugos mokyklą. Prižiūrėjau senuką, o jo žmona buvo be galo valdinga - reiškėsi visose srityse. Kliūdavo visiems aplinkui – tiek senukui, tiek šuniukui, tiek man. Nors visa tai ištverti buvo nepaprastai sunku, visgi nepabėgau, atlaikiau visus tris mėnesius. Tačiau gyvenimas kartais stebina ten, kur to visai nesitiki. Netikėta buvo, kai senolio žmona atsisveikinant užsakė pas kaimynę pyragą, ko iki tol niekada nebuvo dariusi. Šis gestas buvo didžiulis mano darbo įvertinimas. Dabar žinau, kad tokie iššūkiai tik dar labiau užgrūdina ir pakelia savivertės jausmą.

Senolių slauga, jų ligos ir negalavimai yra tarsi minorinės kasdienybės gaidos, bet toje kasdienybėje pasitaiko ir linksmų nutikimų. Dirbant vienoje šeimoje, eidamos apsipirkti su prižiūrima močiute visada pasikeisdamos vesdavomės ir dviratį, tai buvo tarsi ritualas. Kartą jį, kaip įprastai, prirakinome greta parduotuvės, vėliau su prekėmis grįžome atgal. Tačiau prie dviračio paaiškėjo, kad kažkur pasimetė raktas nuo spynelės. Ieškojom visur: senjorės rankinėje, kišenėse, tarp pirkinių. Aplinkiniai taip pat bandė padėti, netgi buvo siūlymas kviesti policiją. O kadangi namai buvo netoli, nusprendžiau pati pargabenti dviratį namo, nors techniškai buvo nelengva dėl surakinto rato. Kažkaip pavyko tai padaryti, o dar reikėjo ir pirkinius nešti bei senolę pagloboti. Tokios akimirkos primena, kad slauga nėra vien tik rūpinimasis žmogumi ar jo sveikata, bet jo aplinka, net ir jam brangiais daiktais, suteikiant kuo daugiau teigiamų emocijų. Greta tiesioginių slaugytojos pareigų tenka spręsti eilines ar net kurioziškas gyvenimiškas situacijas. Gyvenimo kelias nebus visada tiesus ir tvarkingas, kartais jis pasuka visai netikėta kryptimi, kur maži išbandymai suteikia galimybę parodyti kantrybę, vidinę ramybę ir pagarbą šalia esančiam žmogui.

Per įmonę Hausengel dirbu individualios veiklos pagrindu. Renkantis agentūrą išsiaiškinau visus siūlomų darbo modelių niuansus. Savarankiško darbo modelis man tinka, nes galiu pati rinktis šeimas, pasitarti dėl darbo sąlygų bei trukmės, planuoti savo gyvenimą. Žinoma, toks modelis reikalauja ir daugiau atsakomybės. Kol kas viskas tinka. Dirbdama per šią agentūrą supratau kaip svarbu, kad už slaugytojo stovi komanda – žmonės, kurie išklauso, pataria ir padeda rasti sprendimą net sudėtingose situacijose. Noriu mėgautis pačiu procesu, nes jis man įdomus. Bandysiu toliau tobulinti savo vokiečių kalbą, domėtis su medicina susijusiais dalykais. O sau linkiu ir ateityje žingsniuoti šiuo keliu, nes laimė yra kelyje, o ne jo gale.