Vokietijoje uždirbamos pajamos padeda man įgyvendinti užsibrėžtus tikslus tėvynėje
Rita Klocko
Per įmonę Hausengel senjorų slaugos ir priežiūros srityje dirbu jau šešerius metus. Apie šią įmonę sužinojau iš vienos moters, su kuria kažkada teko kartu dirbti. Kaip žinia, slaugos srityje dirba nemažai įmonių, visgi renkantis tarpininkaujančią agentūrą vienas iš svarbesnių apsisprendimo veiksnių man buvo tai, kad nereikėjo mokėti tarpininkavimo mokesčio. Be to, mano sūnus tuo metu dirbo Unna mieste Vokietijoje, taigi norėjosi būti netoli jo ir ieškojau darbo vietos būtent tame regione. Esu labai patenkinta savo pasirinkimu, nes bendradarbiaudama su šia įmone pati galiu planuoti savo gyvenimą, galiu rinktis užsakovus, darbo trukmę bei visada gauti profesionalią konsultaciją įvairiais klausimais.
Visą savo gyvenimą teko daug bendrauti su žmonėmis nes dirbau mokytoja, tad darbas su senoliais man nebuvo kažkoks ypatingas iššūkis. Žinoma, teko prie daug ko prisitaikyti, bet suvokiau, jog man patinka padėti žmonėms senatvėje. Kiek įmanoma stengiausi juos pastatyti ant kojų. Net mano pačios nuostabai, kai dirbau šeimoje Windeck mieste, dėka tinkamos slaugos senjorė jau po mėnesio pakilo iš vežimėlio. Su daugeliu šeimų gerai sutariau, nes tik esant abipusiam ryšiui, rezultatai galėjo džiuginti. Ir nors aš ypatingai branginu žmonių tarpusavio ryšius, dirbti slaugoje Vokietijoje motyvavo ir galimybė daugiau uždirbti. Turėjau tam tikrų planų savo tėvynėje, tad geresnis uždarbis padėjo tuos planus realizuoti. Finansinė padėtis, dirbant slaugos ir priežiūros srityje, leido man padėti sūnui mokytis, kreiptis į privačius gydytojus, jei man pačiai kildavo sveikatos problemų. Mano nuostata yra tokia, kad pas užsakovą į Vokietiją vykstu kaip į normalų darbą, su tikslu daugiau užsidirbti ir gyvenime sau kažką susikurti, galvojant apie savo senatvę. Be abejo, labai įdomu susipažinti su įvairiomis Vokietijos vietomis, pamatyti ir sužinoti kažką naujo. Kadangi per Hausengel dirbu jau nemažai, teko daug apkeliauti: iki šiol iš viso dirbau septyniose šeimose, 4 iš jų buvo Šiaurės Reine-Vestfalijoje. Kitos šeimos buvo Bavarijoje, Hesene ir Žemutinėje Saksonijoje. Visos jos papildė mano kaip slaugytojos patirtį įvairiais aspektais.
Kaip ir daugeliu atvejų gyvenime, pirmieji kartai palieka didžiausią įspūdį. Todėl ir mano gražiausi prisiminimai susiję su pirmąja šeima Lippstadt. Ji buvo netoli nuo tos vietos, kur gyveno mano sūnus, tad jam buvo leista mane lankyti, kai turėdavau pusę dienos laisvo laiko. Tik atvažiavus man į šeimą, dukra iškart pasiteiravo, ko norėčiau dėl savęs, toks dėmesys labai sušildė. Iš pradžių reikėjo slaugyti tik senolę, jos vyras dar buvo gana savarankiškas. Vėliau jau ir jam prireikė pagalbos. Senoji ponia kasryt mėgdavo groti lūpine armonikėle, kai tuo tarpu jos sutuoktinis dengdavo pusryčiams stalą. Šioje šeimoje buvo ypač įsimintinos pirmosios Kalėdos, tada kartu šventė ir mano sūnus. Čia buvo laikomasi visų tradicijų. Senolių dukra grojo pianinu, anūkas griežė smuiku, na, o senjora prisijungė su lūpine armonikėle. Išties kažkas nepakartojamo ir ilgam įsimintino. Net man šeima parodė ypatingą dėmesį - dovanų gavau parfumerijos rinkinį.
Tačiau darbas senjorų slaugos ir priežiūros srityje kartu yra ir labai atsakingas. Sunkiausi išbandymai man, kaip slaugytojai, tenka dirbant su pažengusia demencija sergančiais žmonėmis, kai seno žmogaus elgesys būna ypač nenuspėjamas. Visą laiką būnu įsitempusi, kad tik pats slaugomas asmuo sau nepakenktų. Tokį pavyzdį turėjau šeimoje Lippstadt, nes reikėjo nuolat stebėti senjorę, kad ji neįjungtų viryklės, kad būtų užrakintos durys, ir ji neišeitų iš namų. Tokiose situacijose gelbsti medikamentinis gydymas, tačiau pasitaiko, kad šeimos nariai nenori duoti stiprių raminamųjų, tad tenka prisitaikyti prie esamos situacijos. Dar labai svarbus etapas naujoje šeimoje – adaptacija. Ji reikalinga, siekiant įvertinant slaugomo asmens sveikatos būklę, įpročius ir prie jų prisitaikyti pačiai. Be kita ko būtina nubrėžti ir tam tikras ribas, kad darbas būtų įmanomas, nes atsakomybė už seną žmogų – didžiulė.
Pats darbo modelis per agentūrą Hausengel – savarankiškai dirbanti slaugytoja – man labai tinkamas, nes per savo darbinę praktiką nuolat jaučiau vadovo ir pavaldinio santykius. Dabar esu pati savo gyvenimo šeimininkė, nes tarpininkaujant firmai Hausengel, man parenkamos šeimos pagal tai, ko aš pageidauju. Visada galiu pasitarti, jei iškyla kokios nors problemos.
Sau norėčiau palinkėti visų pirma sveikatos, dar patobulinti savo vokiečių kalbos žinias, nes iš patirties žinau, kad turint gerus vokiečių kalbos pagrindus, šeimų požiūris į slaugytoją labai skiriasi. Aišku, tikėčiausi gerų šeimų, kuriose vyrautų abipusis pasitikėjimas, o tuo pačiu ir darbas vyktų sklandžiau. Kiekvienoje šeimoje išmoksti vis kažko naujo, tos patirtys labai praverčia gyvenime. O svarbiausias dalykas – noriu būti laiminga su savo šeima!