Savo darbą tikrai mėgstu
Vaida Bosienė
Kaip ir daugelį moterų, pasirinkusių slaugos sritį, mane į šį darbą atvedė gyvenimo aplinkybės. Tam tikru gyvenimo etapu netekau darbo, todėl teko ieškoti kitų galimybių užsidirbti. Esu įgijusi virėjos specialybę, tačiau tuo metu Lietuvoje buvo sudėtinga rasti gerai apmokamą darbą pagal profesiją. Dėl šios priežasties vykti į Vokietiją slaugyti senjorų mane pirmiausia paskatino galimybė užsidirbti. Tačiau ne mažiau svarbus buvo ir noras geriau pažinti Vokietiją – pamatyti, kaip gyvena vokiečių šeimos, susipažinti su jų kasdieniais įpročiais, kultūra ir gyvenimo būdu.
Prieš pradėdama bendradarbiavimą su agentūra Hausengel, šešis metus slaugoje dirbau privačiai - vis pakeisdavau savo drauges. Būdavo drąsiau, nes žinojau, kur važiuoju dirbti ir kas manęs laukia. Kadangi pirmą kartą patekau į tikrai gerą šeimą, kur labiau reikėjo pagalbos buityje, nei rimtos slaugos, tai labai ir neišsigandau darbo šioje srityje. Vokiečių kalbos nemokėjau. Tiesa, mokykloje turėjau vokiečių kalbos pamokas, bet jų labai nemėgau. Ne veltui sakoma, kad gyvenime viskas praverčia. Paskui atradau Hausengel - per šią agentūrą važiuoju slaugyti senelių jau 8 metai. Ją rekomendavo mano draugė, nors pati nebuvo pabandžiusi. Pasitarėme ir pagalvojau, kad verta pabandyti, nes per agentūrą dirbti bus saugiau. Būtent dėl pažįstamos rekomendacijų ir pasirinkau.
Mano kaip slaugytojos kelias jau ilgas - išvykimų skaičius jau perkopė dvidešimt. Senelius teko slaugyti Baden-Viurtembergo, Šlezvigo-Holšteino, Šiaurės Reino-Vestfalijos, Heseno, Žemutinės Saksonijos ir kitose federacinėse žemėse, taip pat Bavarijoje, Hamburge. Todėl šiame darbe jaučiuosi jau pakankamai patyrusi. Vis gi kiekviena nauja darbo vieta man buvo tarsi iššūkis, kol apsiprasdavau naujoje šeimoje. O ypač jei dar buvo kalbama dialektu. Slaugos ir priežiūros darbe mane labiausiai džiugina tie momentai, kai pavyksta sutarti su slaugomu žmogumi, kai jo aplinka tampa artima ir suprantama. Suprantu, kad viskam reikia laiko. Paprastai man adaptacija užtrunka apie vieną savaitę. Atvykusi į naują šeimą kurį laiką stebiu žmogaus įpročius, tyrinėju sveikatos būklę, stengiuosi perprasti jo poreikius. Slaugomų žmonių situacijos gali būti pačios įvairiausios. Daug ką lemia ligų pobūdis. Kartais pasitaiko ir tokių sudėtingų situacijų, kai pasireiškia piktumas, agresyvumas, bet stengiuosi tai sukontroliuoti. Nors tai nėra lengva, būtent čia labai padeda ilgametė mano darbo patirtis.
Turbūt labiausiai įsimintini man buvo trys metai Marburge, kur slaugiau močiutę. Pati darbo vieta buvo rami, jokio streso. Su slaugomąja labai susidraugavau, geri santykiai susiklostė ir su šeima. Sūnus su žmona gyveno tame pačiame name, viršutiniame aukšte - jų visada galėdavau paprašyti pagalbos. Šioje šeimoje puikiai jaučiausi, nes nebuvo jokios kontrolės, o man visada buvo rodomas pasitikėjimas. Mano slaugomos močiutės artimieji nuolat domėjosi, kaip man sekasi. Kartu švęsdavom gimtadienius. Jaučiausi jų šeimos dalimi. Įsiminė net toks šiltas momentas, kai marti pati man numezgė ir padovanojo kojines, prieš tai išsiklausinėjusi, kokios spalvos man patinka.
Vieni iš gražiausių prisiminimų susiję su darbu šeimoje Bavarijoje, vietovėje Zeitlofs. Puikiai sutariau su slaugoma močiute, kuri turėjo puikų humoro jausmą - abi kartu juokdavomės, žaisdavome įvairius stalo žaidimus. Nuostabus ryšys užsimezgė ir su jos šeima. Visada gera, kai yra įsiklausoma ne tik į prižiūrimo žmogaus poreikius, bet rūpi ir slaugytojo gerovė. Su šios šeimos nariais pasidalinau savo pomėgiais, kad man labai patinka simfoninė muzika. Ir ką gi, buvau maloniai nustebinta, kai kartą anūkas nupirko bilietus į simfoninį koncertą. Negana to, dar ir aprengė ta proga – gavau naują gražią suknelę, batelius. Bilietai buvo tikrai nepigūs, sėdėjome pirmoje eilėje, tad galėjau mėgautis tokia nuostabia dovana ir išskirtiniu dėmesiu.
Tačiau svarbu pripažinti, kad darbas slaugos srityje susijęs ne vien su geromis emocijomis. Visos slaugytojos pritars, kad iššūkių slaugant senolius tikrai netrūksta. Vienas iš svarbiausių dalykų, kurie gali palengvinti slaugos kasdienybę, – perprasti žmogaus charakterį, atsargiai tyrinėjant jo įpročius. Juk senyvo amžiaus žmonės nemėgsta permainų, o ypač keičiantis slaugytojoms. Todėl aš stengiuosi kuo labiau prisitaikyti prie jų poreikių, kad nebūtų pernelyg didelio streso. Slaugomi ir prižiūrimi žmonės dažnai kenčia ir nuo įvairiausių ligų. Pažengusi demencijos forma visada būna tas sudėtingas atvejis, kai tenka pasitikrinti savo kantrybės taurę bei sukauptą patirtį. Deja, tenka pripažinti, kad visi esame žmonės ir ne visos situacijos mums yra įveikiamos. Ir mano darbe būta atvejų, kai išvykau iš šeimos neišbuvusi sutarto laiko, nes situacija pasirodė nebesuvaldoma. Manau, labai svarbu tai atvirai pripažinti, nes tai sąžininga tiek slaugomo žmogaus, tiek savo pačios atžvilgiu. Visgi, apibendrindama manau, kad dauguma šeimų vertino mane kaip slaugytoją, o aš nuolat stengiausi su jais aptarti slaugomo žmogaus būklę, patarti dėl vienokio ar kitokio sprendimo, kuris galėtų palengvinti artimojo kasdienybę.
Mūsų darbas yra orientuotas į pagalbą prižiūrimam žmogui, tačiau kai mums pačioms reikia pagalbos, visada galime kreiptis į agentūrą. Man tinka bendradarbiavimas su Hausengel ir savarankiškai dirbančio asmens statusas. Turiu užnugarį ir jaučiuosi saugiai. Galiu visada kreiptis į savo konsultantę ir spręsti iškilusias problemas. Žinau, kad stengsimės rasti abiems pusėms priimtiną sprendimą. Įpratau turėti galimybę pačiai planuotis darbo trukmę bei atostogas, todėl labai vertinu šiuos savarankiško darbo aspektus. Pavyzdžiui, kurį laiką turėjau likti Lietuvoje, nes slaugiau savo sergančią mamą. Bet kai tik namų reikalai susitvarkė, vėl galėjau vykti į Vokietiją. Būtent tai, kad galiu lanksčiai derinti darbą su asmeniniu gyvenimu, man yra labai svarbu.
Darbas slaugos ir priežiūros srityje reikalauja nuolatinio tobulėjimo ir neleidžia sustoti vienoje vietoje. Aš pastoviai domiuosi ligomis ir negalavimais, su kuriais susiduriu slaugydama senolius, renku apie tai informaciją, kad galėčiau lengviau susidoroti su iššūkiais ir realiai padėti žmogui. Tikiuosi ir toliau tobulinti savo vokiečių kalbos žinias, tuo tikslu skaitau vokiškas knygas. Be abejo, svarbu ir kantrybė, kad jos nepritrūktų. Ateičiai sau norėčiau palinkėti, kad užtektų jėgų ir sveikatos dirbti, nes savo darbą tikrai mėgstu.
