Slaugant svarbu nepamiršti ir savęs
Rima Smuikaitienė
Prieš pradėdama dirbti slaugytoja Vokietijoje, turėjau nuosavą verslą Lietuvoje, bet ne viskas klostėsi sklandžiai, tad reikėjo ieškoti kitų uždarbio galimybių. 2016 metais balandžio mėnesį pirmą kartą išvažiavau padirbėti privačiai: be vokiečių kalbos, be patirties. Tiesa, galėjau susikalbėti anglų kalba. Pirmoji darbo vieta pasitaikė ne iš lengvųjų, bet išbuvau sutartus du mėnesius. Kai grįžau į Lietuvą, maniau, kad slaugytojos darbas tikrai ne man. Bet giminaitė, tuo metu dirbusi darbo biržoje, supažindino su žmogumi, kuris dirbo Vokietijoje per agentūrą Hausengel, kad šis daugiau papasakotų ir galbūt mane rekomenduotų. Pabandžiau ir šį kartą nusprendžiau pasilikti.
Laikas lekia labai greitai. Per agentūrą Hausengel dirbu jau beveik 10 metų. Per savo darbo metus pamačiau ir patyriau labai daug. Buvau išvykusi daugiau nei 30 kartų, teko susidurti su įvairiomis slaugos situacijomis, kurios padėjo tobulėti. Daugiausia dirbau Hesseno ir Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėse, taip pat Baden-Viurtenberge, Hamburge, Brandenburge, Šlezvige-Holšteine. Man toks keliavimas po Vokietiją patinka, nes galiu susipažinti su įvairiomis šalies vietovėmis, tai tarsi savotiškas turizmas. Juk kiekviena šeima turi savo tradicijas, gyvenimo stilių, kulinarinius įpročius. Pastebėjau, kad kaimo vietovėse gyvenantys žmonės yra paprastesni, malonesni, su jais bendravimas nuoširdesnis. Dirbdama išmokau vokiečių kalbą ir turiu įdomios patirties, nes Vokietija didelė, skiriasi ir tarmės, žodžių prasmės. Kodėl dirbu Vokietijoje yra keletas priežasčių: noriu dar geriau išmokti kalbą, pasitobulinti profesine prasme, ir, žinoma, užsidirbti daugiau pinigų. Kadangi mano vaikai jau suaugę, turi savo šeimas, tad niekas manęs namuose nelaiko, galiu planuoti savo veiklą nepriklausomai nuo kitų.
Žvelgdama atgal net pati stebiuosi kokių patirčių, susijusių su šia šalimi ir darbu, per tuos metus įgavau. Vienas gražiausių prisiminimų lydi apie šeimą Baden-Viurtemberge, vietovėje Gaildorf. Ten dirbdama buvau įtraukta į vietinę bendruomenę. Tiesa, švabų dialektas buvo ne iš lengvųjų, todėl kildavo šokių tokių trikdžių bandant susikalbėti: kai manęs kažko paklausdavo, kartais nevisiškai suprasdavau, bet bandydavau kažkaip atsakyti. Kiekvieną ketvirtadienį atvažiuodavo slaugomos močiutės sesuo, ji organizuodavo jaukius pasisėdėjimus vietos restoranuose ar užeigose. Vienoje jų padavėja dirbo 88 metų moteris, tai buvo šeimos verslas. Čia daugiausiai rinkdavosi vyresnio amžiaus žmonės. Šeimos nariai buvo labai nuoširdūs, marti veždavosi mane kartu apsipirkti. Labai vertinu man parodytą šeimos dėmesį. Kai mano slaugoma močiutė mirė, šeima man leido pasilikti dar tris savaites, kol bus surasta kita darbo vieta. O ir tada buvau palydėta bei įsodinta į autobusą, kad laimingai nuvykčiau į kitą šeimą.
Kai dirbau šeimoje Kiolne, slaugoma močiutė visą savaitę gulėjo ligoninėje. Man buvo suteikta visiška laisvė, galėjau važiuoti, kur noriu, susipažinti su miesto įžymybėmis. Šeima rodė didžiulį pasitikėjimą. Kitą kartą močiutę jau lankiau ligoninėje, važiuodavau su ja gerti kavos, nuveždavau reikalingų daiktų. Taip pati įgijau naujos patirties, nes išmokau naudotis miesto viešuoju transportu. Dar kitokia patirtis buvo Kalėdos, praleistos dirbant. Paprastai šventes norime praleisti su artimaisiais, tačiau kartą man teko dirbti ir kalėdiniu laikotarpiu. Buvo tikrai įdomu pamatyti, kaip šventės pasitinkamos Vokietijoje. Ypač didelį įspūdį tuomet paliko mieste matyti Kalėdų seneliai ant motociklų.
Tačiau prisiminimai apie darbą Vokietijoje kupini ne vien tik malonių įspūdžių. Slaugydama senolius nuolat susiduriu ir su įvairiais iššūkiais. Kaip ir bet kuriam užsieniečiui, pradžioje daugiausiai nesklandumų gali kilti dėl nepakankamų vokiečių kalbos žinių. Tačiau dirbant šioje srityje bet kuri nauja darbo vieta yra pačios savęs išbandymas, kiek sugebu prisitaikyti prie slaugomo žmogaus sveikatos situacijos, jo gyvensenos ypatumų, charakterio savybių. Pavyzdžiui daug išmokau dirbdama Hamburge, kur slaugiau po avarijos paralyžiuotą vyrą, kurį reikėjo kilnoti ir visapusiškai juo pasirūpinti. Visgi, kaip ir daugeliui slaugytojų, prižiūrinčių senyvo amžiaus žmones, didžiausias iššūkis būna demencija. Būtent Siegene močiutė sirgo stipriai pažengusia demencija, todėl buvo labai sunku, nes dėl savo ligos ji nepriėmė pagalbos, nuolat varė mane lauk. Su senole ištvėriau vieną mėnesį, nes pasireiškė agresija. Labai svarbu pasirūpinti ne tik prižiūrimu žmogumi, bet ir realiai įvertinti savo galimybes. Supratau, kad negaliu slaugyti tokių žmonių, esu tam per jautri. Pasitaiko ir paprasčiausiai buitinių iššūkių - kitoje šeimoje savaitę laiko užtrukau tvarkydama namus, nes viskas buvo apleista, nešvaru. Pačiai norėjosi susikurti švarią ir patrauklią darbo vietą.
Kadangi renkuosi tokias darbo vietas, kuriose slaugyti reikia tik vieną žmogų, buvo ir juokingų situacijų, kai sulaukdavau dėmesio iš prižiūrimų senyvo amžiaus vyriškių. Reikėdavo diplomatiškai išsisukti iš keblios padėties. Todėl labai svarbu tinkamai įvertinti situaciją ir atrasti, kas žmogui teikia geras emocijas, kokia veikla jam yra maloni, pvz. įtraukti į kasdienes buities veiklas. Vienas senolis paprašytas nuskusdavo bulves, padėdavo sušluostyti indus – tokiu būdu žmogus jautėsi reikalingas ir svarbus. Jis kadaise buvo geras šokėjas, mėgo klausytis geros muzikos. Kartą net pakvietė šokiui, tiesiog virtuvėje prie kriauklės. Tokie mieli momentai sušildo ir praskaidrina kasdienybę.
Nors viešojoje erdvėje sklando daugybė mitų apie darbą individualios veiklos pagrindu (Gewerbe), man tinka šis modelis, kokį siūlo agentūra Hausengel. Svarbiausi momentai - lankstus darbo ir laisvo laiko planavimas, galimybė savo nuožiūra rinktis darbo pasiūlymus, derėtis dėl atlygio už slaugą dydžio, tartis su konsultante dėl man palankesnių darbo pasiūlymų. Jaučiuosi saugi, jei kyla kokios nors problemos, nes visada sulaukiu konkrečios pagalbos. Saugumo jausmą, būnant užsienyje, sustiprina ir agentūros suteikiamas draudimų paketas – juk niekada nežinome, kas gali nutikti. Ne paslaptis, ieškojau ir kitokių galimybių, pvz., Šveicarijoje, tačiau mane sustabdė reikalavimas baigti specialius medicininius kursus. Man pasirodė viskas pernelyg sudėtinga. Be to, kiek skeptiškai vertinu savo vokiečių kalbos žinias. O dirbant per agentūrą Hausengel, jaučiuosi saugi ir įvertinta, sulaukiu pagalbos. Vienintelis minusas, dirbant su individualia veikla Vokietijoje – nesikaupia darbo stažas Lietuvoje.
Sau norėčiau palinkėti sveikatos, stiprybės, kantrybės. Su kiekvienu slaugos atveju įgyju vis daugiau praktinių įgūdžių, turiu galimybę geriau išmokti vokiečių kalbą. Bet tuo pačiu svarbu nepamiršti ir savęs, savo asmeninio gyvenimo bei išlaikyti pusiausvyrą visame kame.
