Turiu tvirtą pagrindą
Ewa Ciołek
Pirmą kartą į Vokietiją bendradarbiaudama su bendrove Hausengel aš atvykau 2009 metų sausio mėnesį. Per tiek metų jau sukaupiau nemažai patirties dirbdama su vyresnio amžiaus žmonėmis, bet ir gerai pažįstu įmonę. Puikiai prisimenu laikus, kai viskas buvo organizuojama kitaip nei dabar. Tačiau nepasikeitė mano atsidavimas, kurį šeimos labai vertina už draugiškumą ir darbštumą.
Kita organizacija, ta pati atmosfera
Tiksliai neprisimenu, kaip sužinojau apie Hausengel - praėjo tiek daug metų! Manau, kad kažkas davė telefono numerį, kai grįžau namo iš Vokietijos po darbo, kurį atlikau bendradarbiaudama su kita įmone.
Tuo metu dar veikė Hausengel svečių namai, kuriuose apsistodavo slaugytojai. Kai pirmą kartą ten atvykau, mane asmeniškai pasitiko vadovė. Žinoma, bijojau, kad ji supras, jog mano vokiečių kalba nepakankamai gera, bet, laimei, ji nusprendė, kad man pavyks. Vėliau lankiau daugybę mokymo kursų, gavau knygų ir įvairių pagalbinių priemonių. Tai buvo geras pagrindas mano darbui.
Svečių namuose buvo galima susipažinti su kitais slaugytojais. Užuot ilsėjęsi, kartais sėdėdavome iki vėlyvos nakties ir kalbėdavomės. Viskas būdavo suorganizuota taip, kad ryte įmonės vairuotojai mus nuveždavo į užsakovų namus. Jie buvo labai paslaugūs ir draugiški, padėjo su bagažu ir rūpinosi, kad nepatirtume streso. Atvykus pas užsakovą jie taip pat padėjo mums susikalbėti pirmą kartą, o tai man buvo labai svarbu, nes mano vokiečių kalba nebuvo tokia gera kaip dabar.
Labai gerai prisimenu tą laiką, nors dabar slaugytojai vyksta tiesiai pas savo užsakovus, įmonėje vis dar tvyro ta pati atmosfera.
Žinojau tik kelis žodžius
Kai pradėjau dirbti slaugytoja, labiausiai bijojau savo vokiečių kalbos žinių. Tuo metu jos buvo labai prastos. Bijojau, kad vietoje paaiškėjus, jog mano vokiečių kalba nepakankamai gera, turėsiu grįžti atgal. Šiandien manau, kad tada mokėjau labai mažai - tik kelis žodžius.
Prieš keliolika metų buvo įprasta skambinti konsultantei ir klausti, kad išverstų ko nesupratau. Juk tuomet telefone nebuvo vertėjų, tik žodynas rankoje. Vokiečių kalbos taip pat mokiausi daugiausia iš klausos. Tai ne visada buvo lengva, nes dauguma mano prižiūrimų žmonių yra vyresnio amžiaus ir dažnai kalba tarmiškai. Neseniai net turėjau vieną žmogų, kuris su manimi norėjo kalbėti tik tarmiškai. Kartais visai nesupradavau apie ką jis su manimi kalba, taigi turėdavau paprašyti, kad jis su manimi kalbėtų standartine vokiečių kalba. Taip pat pasitaiko juokingų situacijų, kai ką nors neteisingai ištariame. Tačiau paprastai prireikia savaitės ar pusantros, kad priprastum kalbėti vokiškai darbo metu.
Galiu pasikliauti Hausengel
Dirbant man ne kartą teko susidurti su nenumatytomis situacijomis. Kartą sugedo autobusas, kuriuo važiavau aplankyti savo šeimos. Kitą kartą, kai kelionė taip pat užsitęsė, radau užrakintas šeimos namų duris. Tačiau visada galėjau tikėtis pagalbos. Žinau, kad tokiomis akimirkomis paskambinus konsultantui arba skubios pagalbos numeriu, sulauksiu pagalbos.
Netikėtų situacijų pasitaiko, ir tai nepriklauso nuo Hausengel, tačiau konsultantai veikia labai greitai. Dar niekada nėra buvę, kad negalėčiau susisiekti su įmone ir būčiau palikta viena kelioms valandoms. Pagalbos sulaukiu nedelsiant.
Sprendimas priklauso nuo manęs
Bendradarbiaudama su Hausengel visada galiu rinktis. Konsultantai niekada nenurodinėja, ką turiu daryti, jie man palieka mano darbo organizavimo laisvę. Mano darbe pasitaikė atvejų, kai teko grįžti į Lenkiją dėl kritinės situacijos. Viskas buvo labai greitai suorganizuota, kad galėčiau tai padaryti.
Galime pasitikėti savo konsultantais, o kai reikia ir sulaukiame paguodos. Labai vertinu jų darbą, nes suprantu, jog kasdien jie sulaukia daug skambučių ir visada žino, kaip mus palaikyti ir paguosti. Už savo darbą jie nusipelno didelės pagarbos.
Svarbus dienos ritmas
Stengiuosi labai neprisirišti prie šeimų. Iš patirties žinau, kad vėliau jie labai stipriai išgyvena dėl mano išvykimo, o tai jaudina, būtent dėl to stengiuosi laikytis tam tikro atstumo. Žinoma, reikia būti draugiškam, maloniam ir besišypsančiam, bet visada prisimenu, kad esu darbe ir susikoncentruoju į tai, kad kuo geriau atlikčiau savo darbą.
Dabar, kai įgijau patirties slaugytojos profesijoje, galiu kalbėti net apie tam tikrą rutiną. Viskas priklauso nuo praktikos. Darbo pradžioje tikslinga stebėti, kokia yra situacija šeimoje, ir tada įvesti tam tikras taisykles. Ypač demencija sergantiems žmonėms svarbu laikytis reguliarumo ir tam tikro dienos ritmo.
Tai man teikia malonumą
Labiausiai džiaugiuosi, kai pasibaigus mano darbo laikui šeima mane palankiai vertina. Tada žinau, kad jų nuomonė nuoširdi ir kad jie tikrai manimi patenkinti. Jie neprivalo man to sakyti, bet konsultantams svarbu žinoti, kad jie turi gerą slaugytoją, kuri atlieka savo pareigas, yra sąžininga ir tikrai susitvarkys ir dirbdama pas kitus užsakovus.
