Šis darbas man prie širdies

Aušrinė Giedrimienė, Silute

Ponios Aušrinės Giedrimienės iš Šilutės pažintis su Vokietija prasidėjo prieš 17 metų. Keletą metų teko padirbėti vaikų aukle, kol pramoko vokiečių kalbos. Toliau sekė bandymas dirbti slaugytoja. Ši veikla poniai Aušrinei tikrai patiko, bet sukurta šeima ir gimę trys vaikai pakoregavo ateities planus. „Visgi šeimai pritarus nuo 2016 metų vėl bandau savo jėgas slaugoje. Tik šiuo metu susiradau įmonę "Hausengel", kuria dar neteko nusivilti".

Kalbėdama apie priežastis, kodėl pasirinko slaugytojos darbą Vokietijoje ponia Aušrinė Giedrimienė atvira: „Visų pirma, man šis darbas yra prie širdies. Man smagu bendrauti, smagu padėti silpnesniam. Ne paskutinėje vietoje yra ir materialinė pusė – juk už pagalbą žmogui mes gauname atlygį, kuris dalinai kompensuoja išsiskyrimą su šeima ir artimaisiais“. Slaugytojos darbas užsienyje, pasak ponios Aušrinės, yra ne monotoniškas, pilnas pačių netikėčiausių situacijų. Todėl ši veikla reikalauja nuolatinio mokymosi ir tobulėjimo.
„Minusas yra tas, kad tai nėra mūsų namai. Galima sakyti, kad tu esi svečiuose ir kiekvieną kartą privalai taikytis prie tų namų taisyklių. Bet tada pats gali save įvertinti, kiek esi lankstus prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos“ – apie savo darbo privalumus ir trūkumus pasakoja slaugytoja.

Gera pradžia reiškia labai daug

Kaip visi žinome, gera pradžia yra pusė darbo. Taip ir ponios Aušrinės pirmoji darbo vieta Vokietijoje ne tik neišgąsdino, bet netgi priešingai – padrąsino tolimesnei veiklai. „Pirmas užsakymas man labai patiko. Mano slaugoma močiutė buvo labai miela ir inteligentiška. Mane stebino nepaliaujamas dėkingumas net už atrodytų nereikšmingą darbelį. Prie to teko priprasti.“ Ponią Aušrinę kaip slaugytoją ypač džiugina tai, kad jos darbo metu slaugomos močiutės sveikata akivaizdžiai pagerėjo. „Po keleto mėnesių nebuvo lauke, su laiku mes galėjome beveik kasdien išeiti pasivaikščioti į miestelį. Jaučiausi labai prisidėjusi prie viso to“ – darbo rezultatais džiaugiasi pašnekovė.
Ir apskritai slaugytojo darbe ponia Aušrinė randa daug ją džiuginančių aspektų: „bendravimas yra labai svarbu tiek slaugytojai, tiek ir slaugomam asmeniui. Man patinka klausytis, o vyresniems žmonėms – pasakoti savo gyvenimo istorijas“. Poniai Aušrinei labai patinka ir šalis. Ji džiaugiasi galimybe pasirinkti užsakovus vis kitame regione, nes tai puiki proga artimiau pažinti šalį.
Kaip svarbų aspektą išvykti dirbti į užsienį poni Aušrinė pabrėžia didesnes finansines galimybes, juk „uždarbis tikriausiai svarbiausias dalykas – dėl to mes ryžtamės laikinai palikti savo namus ir artimuosius. Lyginant darbo sudėtingumą ir atlygį už jį visuomet yra dvi pusės – užsakovas mano, kad šios paslaugos kainuoja daug, o slaugytojoms atrodo, kad jos uždirba per mažai. Tačiau juk kiekvienas mes žinome savo vertę, įsivertiname darbo sudėtingumą ir turime galimybę derėtis dėl atlygio“.

Darbuotojų atsiliepimai padrąsina

„Įmonę Hausengel atradau per vieną pažįstamą moterį, kuri jau daug metų dirba per šią įmonę. Jos atsiliepimai buvo labai geri, todėl ir aš ryžausi pabandyti“ – apie savo bendradarbiavimo pradžią su Hausengel pasakoja Aušrinė Giedrimienė. Ir pabrėžia, kad jos pačios įspūdžiai taip pat yra patys geriausi: „malonios darbuotojos padeda rasti tinkamą užsakovą – nėra nieko patogiau, kai tau nereikia sukti galvos ieškant darbo vietos. Paprastai yra pasiūloma keletas galimų variantų, iš kurių galima rinktis. Tai mane tikrai laiko“. Lankstumas įvairiose srityse yra labai svarbu. Net kalbant apie slaugytojų amžių ponia Aušrinė mano, kad „slauga gali užsiimti įvairaus amžiaus asmenys. Svarbiausia, kad pats slaugytojas puikiai jaustųsi“. Būtent lankstumas yra vienas iš pagrindinių darbo su individualios veiklos pažyma privalumų – tai liečia tiek užsakymų trukmę, tiek derybas dėl atlygio.

„Viskuo pasirūpinta“

Kadangi įmonės Hausengel tarpininkavimo funkcija apima gerokai daugiau nei vien užsakovo suradimas, ponia Aušrinė pabrėžia, jog „visos įmonės iniciatyvos yra labai sveikintinos. Kuo daugiau įvairių akcijų ir iniciatyvų, tuo geriau. Juk net ir tokios smulkmenos kaip raktų pakabukas, puodelis ar tušinukas su įmonės logotipu džiugina.“ Kaip vieną didžiausių, slaugytojams siūlomo serviso, privalumų slaugytoja iš Lietuvos įvardija pervežimo paslaugą: „yra didelis patogumas, kai slaugytojas įmonės transportu yra nuvežamas pas užsakovą, pristatomas, kartu aptariama bendra situacija bei užpildomi reikiami dokumentai“. Taip pat ir prie įmonės Hausengel įkurti svečių namai labai prisideda prie to, kad slaugytojų atvykimas ir išvykimas iš šalies būtų kuo sklandesnis. „Juk kiekvienam yra svarbu, kad atvykus bet kuriuo paros metu po kelionės yra kur pailsėti, pernakvoti“ – teigia ponia Aušrinė. Kaip svarbias papildomas paslaugas slaugytojams ji mini kalbos ir slaugos kursus: „Mano atsiliepimai yra patys geriausi. Slaugei yra sudaroma galimybė tuo pačiu metu dirbti ir mokytis. Ir nepareikalauja papildomo asmeninio laiko. Žinoma, kiekvienam smagu, kad šių kursų finansavimą dalinai perima firma Hausengel. Šiuo metu ir pati naudojuosi suteikta galimybe mokytis. Nuotoliniu būdu mokausi slaugos.“
Pašnekovė vertina ir tai, kad firma apdraudžia savo darbuotoją laikotarpiui, kurį praleidžia slaugomo žmogaus aplinkoje. „Juk nežinai kada gali patį užklupti sveikatos problemos. Turėdamas draudimą jautiesi saugesnis“ – bendradarbiavimu, kuriuo dar neteko nusivilti džiaugiasi slaugytoja iš Lietuvos ponia Aušrinė Giedrimienė.

Nejauki tyla

Laura Bihari, Vengrija
2010 metų rugpjūtis Vengrijoje buvo labai karštas, kartais temperatūra kilo net iki 38 laipsnių. Tačiau man tai buvo nebesvarbu, nes po dviejų įtemptų mėnesių pagaliau gavau užsakymą per Hausengel. Buvau nepaprastai laiminga, kad dirbsiu užsienyje. Neturėjau absoliučiai jokios patirties, ruošiausi su mikroautobusiuku važiuoti į Vokietiją. Keliavome naktį, net nebuvau apie tai susimasčiusi, kad po vengriško karščio reikėtų pasiimti kažką šilčiau apsirengti. 22 laipsnių šiluma Vokietijoje mane šiek tiek nustebino.

Staigmena sode

Marzena Schulz, Lenkija
Dar būdama vaikas apie Vokietiją buvau labai geros nuomonės. Pažįstami gaudavo siuntinius iš Vakarų. Tokių siuntinių ir aš labai troškau, bet teko apgailestauti, kad neturiu giminių užsienyje, kurie galėtų ir man atsiųsti tokių dovanų. Suaugusi daugelį metų dirbau padavėja. Savo darbe tekdavo sutikti nemažai vokiečių, kurie paprastai būdavo labai malonūs. Tokios pažintys vertė mane dar labiau pamilti Vokietiją ir Vakarus.

Esu atvira naujai patirčiai

Audronė Tamulienė, Siauliai
Esu atvira naujai patirčiai saulėtą rugsėjo pradžios vidurdienį! Atvežė šnekus, įdomus, platų akiratį ir suvokimą beturįs siras, gyvenantis jau keliolika metų Vokietijoje ir ką tik iškeitęs pašto siuntų išvežiotojo darbą į taksisto. Gyvas pokalbis išstūmė bet kokį jaudulį.
Pasitinka močiutės dukra, išeinam į sodelį, sveikinuos ir užklausiu močiutės, kuo vardu. Atsako pavarde, su „Frau“ priešaky, bet, dukros paraginta, pasisako ir vardą. Važiuojam pietų į mažą jaukią kavinukę, beveik ant senojo, akmenimis grįsto tilto per upę. Sėdime lauke, tad akys vis apglosto senuosius fachverkinius namus, o jų šiame miestelyje išsaugota ir restauruota virš 400.